Gy­ven­to­jams skam­bi­nęs vy­riš­kis pri­sis­ta­ty­da­vo Vil­niaus FNTT vir­ši­nin­ku Ša­rū­nu Ra­mei­kiu. Jis aiš­kin­da­vo, ne­va per ban­ko są­skai­tą yra plau­na­mi pi­ni­gai ir rei­kia kuo sku­biau blo­kuo­ti są­skai­tą, dėl to pra­šė pa­sa­ky­ti elek­tro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės pri­si­jun­gi­mo var­dą ir slap­ta­žo­džius. Lai­mei, vi­si gy­ven­to­jai, su­pra­tę, kad juos no­ri­ma ap­gau­ti, elek­tro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės duo­me­nų ne­pa­sa­kė.

Po­li­ci­ja pri­me­na, kad sa­vo in­ter­ne­ti­nės ban­ki­nin­kys­tės duo­me­nų ne­va­lia nei sko­lin­ti, nei leis­ti pa­si­nau­do­ti, o juo la­biau dik­tuo­ti te­le­fo­nu ne­pa­žįs­ta­miems žmo­nėms. Nė vie­nas pa­rei­gū­nas elek­tro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės ar as­mens duo­me­nų te­le­fo­nu ne­pra­šo ir jo­kių pro­ce­si­nių veiks­mų te­le­fo­nu ne­at­lie­ka.

Pa­ta­ria­ma daž­niau apie tai pa­si­kal­bė­ti su sa­vo ar­ti­mai­siais, per­spė­ti, kad ga­li pa­skam­bin­ti suk­čius, ap­tar­ti, kaip to­kiais at­ve­jais elg­tis, kaip ne­pa­si­duo­ti iš­gąs­čiui ir su­klai­di­ni­mui.