Autorės nuotr. 800 kilometrų žemaitukams – nemenkas išbandymas...

pervargusių žemaitukų.

Projekto „Per Latviją, Lietuvą ir Lenkiją 2014“ idėjos autoriai – Giedrius Klimkevičius ir Gintautas Babravičius. Sutelkę bendraminčių  būrį, padedami Žemės ūkio ministerijos bei Lietuvos žirgyno, jie išsiruošė į kelionę per šias šalis.

Dalyviai keliauja senuoju arklių pašto keliu Sankt Peterburgas–Kaunas–Varšuva, šiandien jungiančiu keturias valstybes – Lietuvą, Latviją, Rusiją ir Lenkiją. Žygio, kurio pabaiga numatyta birželio 1-ąją, metu planuojama nukeliauti 800 kilometrų.

Dviem karietomis keliaujantys vadeliotojai ir juos lydintys raiteliai gegužės 12-ąją išvyko iš mažo Latvijos miestelio Nesteri. Vėliau užsuko į Adamovo, Rezeknės gyvenvietes ir nedidelį miestelį Maltą. Gegužės 17-ąją atvyko į Lietuvą.

„Ilgus šimtmečius žmonės rašė popierinius laiškus ir laukė ištisas savaites ar net mėnesius, kol atkeliaus žinutė. Ką turėjo patirti paštininkai ir laiškanešiai, kuriems buvo pavesta pristatyti siuntinius?“ – atsakymas į šį klausimą, anot kelionės sumanytojų, ir esąs jų tikslas.

Kely užtruko

Savaitgalį entuziastai viešėjo Zarasuose, Utenoje ir Anykščiuose, o pirmadienį pasiekė Šventupę. Čia atvyko vėluodami kone tris valandas, nors projekto programoje susitikimas buvo numatytas 12 valandą. Deja, svečių laukimas šventupiškiams gerokai prailgo...

Atsiprašinėdami žygeiviai teisinosi negalėję pasiskubinti – jie priklausomi nuo gražuolių žemaitukų veislės žirgų, kuriems ši kelionė – nemenkas išbandymas. Karietomis įveikti ne tokį ir paprastą kelią iš Utenos – nelengva. Tuo labiau, jog po savaitgalį praūžusių liūčių jis tapo dar sudėtingesnis. O kur dar nustebusių aplinkinių dėmesys: prie kiekvieno reikia stabtelt, pasilabinti, nusifotografuoti...    

Šventupiškiai labiausiai džiaugėsi apskritai sulaukę pervargusių keliauninkų. Kvietė juos vaišintis, domėjosi įspūdžiais, grožėjosi žirgais. Kelionės dalyviai stiprinosi kiaušiniene, gaivinosi gira.

Sutiko neįprastai 

...O tuo metu gausus būrys miestelėnų, savivaldybės bei kultūros centro darbuotojų, išsipusčiusių pagal ano meto madas, tris valandas vėluojančiųjų kantriai lūkuriavo Ukmergėje. Teatralizuotoms sutiktuvėms prie senosios Ukmergės pašto stoties Kauno gatvėje, nuolat žvilgčiodami į laikrodį, rengėsi caras, popas, kunigas, prekybininkai, neįprastai išsidabinusios damos.

Galiausiai atvykusieji buvo iškilmingai sutikti. Nuskambėjus sveikinimo kalboms ir linkėjimams, apsimainyta duona bei kitomis dovanomis, rajonų vadovų laiškais, o šiame technologijų amžiuje linkėta nepamiršti ir senojo bendravimo būdo – pašto laiškų. Tolesnis kelionės taškas – Veprių laisvalaikio užimtumo ir turizmo filialas. Čia pernakvoję, antradienio rytą žygeiviai išvyko į Jonavą.

Žygio organizatoriai taip pat teigia siekiantys ne tik atgaivinti istorinius įvykius, bet ir populiarinti gyvąjį paveldą – unikalią žemaitukų veislę. Viena seniausių Europoje veislių yra saugotina. Vienas iš projekto tikslų – skatinti žemaitukų naudojimą turizmo, sporto, terapijos srityse.

Tapo vienu svarbiausių

Senasis Lietuvos pašto kelias, XIX a. sujungęs Sankt Peterburgą su Varšuva, dar vadinamas imperatoriškuoju. Sumanymas tiesti kelią į Vakarus tais laikais laikytas grandioziniu. 1820 m. buvo atidarytas magistralės ruožas Kaunas–Suvalkai. Plento ruožą Daugpilis–Kaunas planuota atidaryti 1833 m., bet tam sutrukdė Lietuvos–Lenkijos sukilimas.

Oficiali arklių pašto kelio Peterburgas–Varšuva atidarymo data – 1836 metai. Tuo metu tai buvo viena iš moderniausių magistralių pasaulyje, kurią kūrė prancūzų, lenkų ir rusų meistrai. Tarp jų – lietuvis kelių inžinierius Tadas Butleris, po 1863 m. sukilimo Muravjovo Koriko išsiųstas „pasitobulinti“ į Kazanės guberniją...

Pašto traktas, atvėręs carinei Rusijai duris į Vakarus, tapo itin svarbus politikai, ekonomikai, kultūrai. Šalia jo augo miestai, vystėsi prekyba, keliu nuolat migravo žmonės, keliaudavo imperijos pasiuntiniai, diplomatai. 1839 m. šiame kelyje nutiesta ilgiausia pasaulyje optinio telegrafo linija Sankt Peterburgas–Varšuva. Kely siautėdavo plėšikai, todėl diližanus dažnai lydėdavo ginkluoti raitelių būriai.

Saugo valstybė

Traktas ėjo per Zarasus, Uteną, Ukmergę į Kauną. Lietuvos teritorijoje palei jį buvo pastatyta daugiau kaip 20 pašto stočių. Didžiosios jų, tarp kurių – Utenos, Ukmergės (statyta 1835 m.), Jonavos, Kauno, Veiverių, Kalvarijos stotys, išliko iki mūsų dienų. Ukmergės arklių pašto stoties statinių kompleksą sudaro paštas, ratinė, ūkinis pastatas, tvora su vartais. Kompleksas yra vėlyvojo klasicizmo stiliaus. Tai – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas.

Autorė: Vaidotė ŠANTARIENĖ