Gedimino Nemunaičio nuotr. Įstaigos jubiliejų mini Ukmergės kraštotyros muziejaus darbuotojai.

Laimei, mistinis šiųmečių Antaninių laikas – penktadienis, tryliktoji, pilnaties metas – gražiai šventei nesukliudė. Tiesa, elektra kuriam laikui buvo dingusi...

Jubiliejines iškilmes patriotinėmis dainomis pradėjo Antano Smetonos gimnazijos choristai, vadovaujami Jūratės Martinkutės. Referatus istorine tema apie A. Smetonos asmenį ir jo veiklą kuriant matematikos vadovėlius, sugalvotus matematinius terminus skaitė šios gimnazijos auklėtinės Diana Staškūnaitė, Audronė ir Kristina Mašalaitės.

Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė dėkojo visiems, kurių dėka surengtas muziejaus gimtadienis. Tačiau pirmiausiai – savo įstaigos darbuotojams. Jų šiuo metu 25.

Muziejui jau beveik du dešimtmečius priklauso Veprių filialas, kurį įkūrė mokytojas Jonas Žentelis.

Nuo 2002 m. įstaigai perduotas Užugirio prezidento A. Smetonos mokyklos pastatas, kur atidaryta Užugirio krašto etnografinė ekspozicija.

Visai neseniai muziejui priskirta ir renovuota prezidento A. Smetonos vasaros rezidencija.

Muziejaus darbuotojai jubiliejaus proga apdovanoti rajono mero ir įstaigos direktorės padėkos raštais.

Kolektyvą gražios sukakties proga pasveikino būrys draugų, bendražygių, kolegų, buvusių darbuotojų, kraštotyrai nusipelniusių istorijos mylėtojų, pedagogų, seniūnijų darbuotojų, Taujėnų krašto žmonių. Sulaukė muziejus ir Seimo sveikinimo.

Pačius svečius V. Sakolnikienė taip pat apdovanojo suvenyrais.

***

To meto spauda liudija, kad oficialus muziejaus Ukmergėje atidarymas vyko itin neramiu pasaulyje laikotarpiu – 1944-ųjų pavasarį.

Tačiau būtent vokiškosios okupacijos metais Ukmergėje suklestėjo kultūrinis gyvenimas, ėmė veikti net miesto teatras. Tą lėmė kultūrinio Lietuvos elito pasitraukimas iš didmiesčių į ramesnę provinciją. Tuo metu čia įsikūrė dailininkas Petras Tarabilda su žmona.

„Panevėžio apygardos balse“ 1944-aisiais aprašyta muziejaus kūrimosi priešistorė ir atidarymo iškilmės: „Gegužės 6 d. iškilmingai pašventintas ir atidarytas Ukmergės Muziejus (...).

Muziejuje, kuris užima keturis vidutinio dydžio kambarius, yra du skyriai: meno ir istorijos. Meno skyriuje yra per 60 žymių Lietuvos dailininkų paveikslų. Juos visus dailininkai muziejui dovanojo ir tik keli savivaldybės įsigyti. Istoriniame skyriuje yra tautodailės, spaudos, iškasenų, butovinės medžiagos: verpstės, kryžmės, smutkeliai, kantičkos, numizmatika, dokumentai, senoviniai ginklai, kirvukai, senos knygos, pašto ženklai, senos fotografijos, piestos, staklės ir kt. Viso arti 3500 vienetų...“ – rašoma spaudoje.

Muziejaus kolekcija buvo gana vertinga, o jos suformavimui nemažai padėjo ir faktas, kad jam vadovauti ėmėsi žinomas dailininkas P. Tarabilda.

Tačiau po karo išvykdamas į Kauną daug eksponatų jis išsivežė. Tikriausiai muziejus nukentėjo ir slenkant per Ukmergę frontui, dalies eksponatų galėjo būti atsisakyta veikiant sovietinei ideologijai. 1946 m., išvykus P. Tarabildai, muziejuje tebuvo 468 eksponatai. Jie tilpo viename kambaryje...

***

Sovietmečiu Ukmergės muziejus vėl pamažu plėtėsi, eksponatų nuolat daugėjo. Deja, dauguma jų atspindėjo sovietinę ideologiją. 1949-aisiais minimi šie muziejaus skyriai: socialistinės statybos, vietinės pramonės, istorinis – revoliucinis, archeologinis, Didžiojo Tėvynės karo, tapybos. Muziejaus direktoriais tuomet pradeda keistis vos ne kasmet...

1954–1957 m. daugiau dėmesio jau skiriama etnografinių eksponatų rinkimui, patikrinami visi rajone esantys archeologiniai paminklai, sudaromi rajono kultūros paminklų sąrašai. 1965 m. suruošta ir rajono liaudies menininkų darbų paroda, vėliau – nauja archeologinio-etnografinio skyriaus ekspozicija.

Dabartinėse patalpose Kęstučio a. muziejus įsikūrė 1975 m.

1985 m. lankytojams pristatyti keturiose salėse išdėstyti eksponatai, atspindintys Ukmergės krašto istoriją nuo akmens amžiaus iki XX a. devintojo dešimtmečio. Nuo 1989 m. muziejaus direktore dirba V. Sakolnikienė.

***

Istorikai mini ir dar kelias datas, kurios siejamos su muziejaus Ukmergėje įkūrimu. 1933 m. Ukmergėje leistas laikraštis „Rytų Lietuva“ informavo, kad vietos skautai pagaliau įgyvendino savo seną svajonę – „sudarė muziejėlį, į keturias vitrinas sudėję surinktus eksponatus“. Muziejėlis tų metų balandžio 2 d. įsikūrė valstybinės gimnazijos, dabartinės specialiosios internatinės mokyklos, patalpose.

Antroji muziejaus sukūrimui reikšminga data – 1940 m. kovas. Tuomet į Ukmergės mokytojų seminariją atvykęs dirbti kraštotyros entuziastas Vaclovas Čižiūnas sušaukė „Rytų Lietuvos Kraštotyros draugijos“ steigiamąjį susirinkimą.

Panašios draugijos kitose Lietuvos vietose tapo muziejų kūrimo iniciatorėmis ir organizatorėmis. Deja, Ukmergės kraštotyrininkų tuomet pradėtus darbus sugriovė 1940 metų įvykiai.

Autorė: Vilma NEMUNAITIENĖ