Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Vi­du­ram­žius me­nan­tis Pa­bais­ko mū­šis at­gy­ja ins­ce­ni­zuo­to­mis ko­vo­mis.

Pa­bais­ko baž­ny­čios šven­to­rius Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to stu­den­tų ir jų va­do­vų dė­me­sio cen­tre at­si­ra­do po at­lik­tų žval­go­mų­jų ty­ri­mų.

Šven­to­rius bu­vo ka­si­nė­ja­mas šios Pa­bais­ko Švč. Tre­jy­bės baž­ny­čios kle­bo­no Ri­man­to La­niaus­ko pra­šy­mu. Ka­dan­gi kle­bo­nas pla­na­vo per iš­kas­tą tran­šė­ją nu­ties­ti į baž­ny­čią elek­tros ka­be­lį, to­kie dar­bai vi­suo­met tu­ri pra­si­dė­ti nuo pri­va­lo­mų ar­che­o­lo­gi­nių ty­ri­mų.

Šven­to­riu­je bu­vo ti­ria­mas 51 kvad­ra­ti­nio met­ro skly­pe­lis. Ar­che­o­lo­gai pri­si­ka­sė iki 2,2 met­ro gy­ly­je esan­čio sluoks­nio.

Ka­si­nė­ji­mams va­do­va­vu­si Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to Is­to­ri­jos fa­kul­te­to Bal­tų pro­is­to­rės ka­ted­ros ve­dė­ja pro­fe­so­rė Ilo­na Vaš­ke­vi­čiū­tė pa­sa­ko­jo, jog ka­si­nė­jant ras­ta 17 ne­iš­ar­dy­tų ka­pa­vie­čių, ku­rios pri­ski­ria­mos XVI am­žiui.

Ap­tik­ti trys me­da­lio­nai su šven­tų­jų at­vaiz­dais. Vie­na­me iš jų įžiū­ri­mas šv. Ma­ri­jos, ki­ta­me – pran­ciš­ko­nų vie­nuo­lio at­vaiz­das. Čia pat ras­ti ir du žal­va­ri­niai žie­dai, du aus­ka­rai, ge­le­ži­niai pei­liu­kai.

Ta­čiau, kaip sa­ko I. Vaš­ke­vi­čiū­tė, šie daik­tai bei tvar­kin­gai su­gul­dy­tų pa­lai­do­tų žmo­nių pa­lai­kai ar­che­o­lo­gų „iš­skir­ti­nai ne­su­do­mi­no“. Jie bus ti­ria­mi tik dėl iš­sa­mes­nės in­for­ma­ci­jos apie čia gy­ve­nu­sią ben­druo­me­nę.

Nu­ste­bi­no iš­skir­ti­niai ra­di­niai

La­biau ar­che­o­lo­gus nu­ste­bi­no bei pra­džiu­gi­no ki­ti to­je pat vie­to­je ap­tik­ti ra­di­niai. Mat da­lis žval­go­mų­jų ty­ri­mų me­tu ras­tų daik­tų pa­si­ro­dė iš­skir­ti­niai. Ma­no­ma, kad jie pri­klau­so anks­tes­niam lai­ko­tar­piui.

Tarp tvar­kin­gai iš­si­lai­kiu­sių ne­su­ar­dy­tų ka­pa­vie­čių ras­ta dar apie tris­de­šim­ties žmo­nių kau­lų. Šios ka­pa­vie­tės iš­ar­dy­tos ir kau­lai ras­ti įvai­riuo­se že­mės sluoks­niuo­se, na­tū­ra­li griau­čių for­ma su­ar­dy­ta.

Yra pa­na­šu­mo, jog tai ga­lė­tų bū­ti 1435 me­tais įvy­ku­sio Pa­bais­ko mū­šio da­ly­vių kau­lai ir įran­kiai bei ap­ran­gos reik­me­nys.

I. Vaš­ke­vi­čiū­tė pa­aiš­ki­no, jog taip grei­čiau­siai nu­ti­ko, kuo­met ant jau anks­čiau pa­lai­do­tų pa­lai­kų bu­vo lai­do­ja­ma ge­ro­kai vė­liau. Ma­no­ma, kad ne­tvar­kin­gai že­mė­je iš­si­mė­čiu­sius kau­lus ga­li­ma pri­skir­ti anks­tes­niam pe­ri­odui – XV am­žiaus pra­džiai. Šio­je vie­to­je ga­lė­jo bū­ti pa­lai­do­ti Pa­bais­ko mū­šio da­ly­viai.

Tam pa­čiam XV am­žiui, kaip ir kau­lai, pri­ski­ria­mi ir ki­ti ra­di­niai – ge­le­ži­nis kir­vu­kas, ke­le­tas se­gių.

Pa­sak pa­šne­ko­vės, la­biau į ko­vos gin­klą, o ne į dar­bo įran­kį pa­na­šus pla­tus ge­le­ži­nis kir­vis. Ma­no­ma, kad dvi se­gės taip pat pri­klau­so XV am­žiaus pra­džiai – jos ga­li bū­ti nuo Pa­bais­ko mū­šio da­ly­vių ap­ran­gos.

Kau­ko­lė­se – „įtar­ti­ni“ žen­klai

Ap­žiū­rė­ju­si ras­tas kau­ko­les, I. Vaš­ke­vi­čiū­tė dvie­jo­se pa­ste­bė­jo įtrū­ki­mų, ku­rie jai pa­si­ro­dė pa­na­šūs į kirs­ti­nes žaiz­das. Ta­čiau įver­tin­ti ar­che­o­lo­gų „diag­no­zes“ dar tu­ri ant­ro­po­lo­gai. Jie ir nu­sta­tys, ar pa­lai­kai iš tik­rų­jų pri­klau­so Pa­bais­ko mū­šy­je kri­tu­siems ko­vo­to­jams.

„Jei taip, nu­sta­čius ly­tį, vi­si kau­lai tu­rė­tų bū­ti jau­nų, į ko­vą sto­ti pa­jė­gių vy­rų. Jei bus nu­sta­ty­ta, kad tarp jų yra vai­kų ir mo­te­rų kau­lų, ši hi­po­te­zė bus at­mes­ta. Ki­tas po­žy­mis – kai ku­riuo­se iš jų ma­ty­sis įvai­rių įkir­ti­mų, ki­to­kių trau­mų lie­ka­nų, ne­su­au­gu­sių kau­lų lū­ži­mų“, – aiš­ki­no I. Vaš­ke­vi­čiū­tė.

Ar ka­si­nė­ji­mai bus tę­sia­mi, jei ant­ro­po­lo­gai pa­tvir­tins ar­che­o­lo­gų spė­ji­mus?

„Tai bū­tų jau vals­ty­bi­nio ly­gio spren­di­mas. Pa­bais­ko baž­ny­čia yra kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tas, ar mums leis­tų to­liau at­lik­ti žval­go­muo­sius ka­si­nė­ji­mus, ne­ga­liu pa­sa­ky­ti“, – sa­ko pa­šne­ko­vė.

Šio­se apy­lin­kė­se Pa­bais­ko mū­šio da­ly­vių ka­pa­vie­tės ieš­ko­ma jau tre­ji me­tai – bu­vo ka­si­nė­ja­mi at­ras­ti ka­pai Ra­kau­čiz­nos, Vait­kū­nų, Gai­ciū­nų kai­muo­se.

I. Vaš­ke­vi­čiū­tė dė­ko­ja Pa­bais­ko pa­grin­di­nės mo­kyk­los va­do­vams bei per­so­na­lui už su­teik­tas są­ly­gas ka­si­nė­ji­mų me­tu mo­kyk­los pa­tal­po­se ap­si­gy­ven­ti stu­den­tams. Kiek­vie­ną va­sa­rą jie čia ap­si­sto­ja mė­ne­siui.

Mū­šio vie­to­je – mies­te­lis

Pa­bais­ko mū­šis vy­ko 1435 m. rug­sė­jo 1-ąją tarp Jo­gai­los bro­lio Švit­ri­gai­los ir Vy­tau­to bro­lio Žy­gi­man­to Kęs­tu­tai­čio.

Is­to­ri­niai šal­ti­niai by­lo­ja, kad ko­va tarp šių val­do­vų pra­si­dė­jo, kuo­met gru­pė Švit­ri­gai­los val­dy­mu ne­pa­ten­kin­tų lie­tu­vių di­di­kų, už­mez­gę ry­šius su Len­ki­jos po­nais, su­ren­gė pa­si­kė­si­ni­mą prieš Švit­ri­gai­lą bei di­džiuo­ju ku­ni­gaikš­čiu pa­skel­bė Žy­gi­man­tą.

Ta­čiau Švit­ri­gai­la įsi­tvir­ti­no Po­loc­ke ir iš­lai­kė val­džio­je ry­ti­nes Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės sri­tis. Švit­ri­gai­los są­jun­gi­nin­ku bu­vo Li­vo­ni­jos or­di­nas. Vi­daus ka­ras už­si­tę­sė apie tre­jus me­tus.

1435 m. prie­ši­nin­kai su­tel­kė maž­daug po 30 000 ka­rių le­mia­moms kau­ty­nėms. Ar­mi­jos su­si­ti­ko da­bar­ti­nio Pa­bais­ko vie­to­je, kur Švit­ri­gai­los ka­riuo­me­nė bu­vo su­muš­ta.

Žy­gi­man­tas mū­šio lau­ką pa­va­di­no Pa­bais­ku – nuo len­kiš­ko žo­džio „po­bo­jo­wis­ko“, reiš­kian­čio mū­šio lau­ką. 1436 m. mū­šio vie­to­je jis pa­sta­tė Pa­bais­ko Švč. Tre­jy­bės baž­ny­čią, ap­link ku­rią įsi­kū­rė mies­te­lis.

Pa­bais­kie­čiai kas dve­jus me­tus iš­kil­min­gai pri­si­me­na gar­siuo­sius šio­se vie­to­vė­se vi­du­ram­žiais pra­ūžu­sius mū­šius. Ta pro­ga ren­gia­mi gy­vo­sios is­to­ri­jos fes­ti­va­liai, ins­ce­ni­zuo­ja­mos ko­vos.

Prieš še­še­rius me­tus, mi­nint Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės su­kak­tį, Pa­bais­ko mū­šio vie­to­je bu­vo pa­so­din­tas Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės 90-me­čio ąžuo­ly­nas. 90 ąžuo­liu­kų, ku­riuos so­di­no ša­lies ir sa­vi­val­dy­bės va­do­vai, ka­riuo­me­nės va­dai ir ka­riai, vie­tos ben­druo­me­nė, jau ge­ro­kai ūg­te­lė­jo. Kas­met pa­so­di­na­ma nau­jų me­de­lių.

Autorė: Li­gi­ta JUODVALKIENĖ