Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Bu­vu­sio fab­ri­ko vie­to­je – griu­vė­siai.

Me­tų me­tus bu­vu­si ga­myk­la ne tik dar­kė Uk­mer­gės vaiz­dą. Ap­leis­ti griu­vė­siai prieš me­tus pa­rei­ka­la­vo moks­lei­vio gy­vy­bės. Žu­vo ap­leis­to­je te­ri­to­ri­jo­je me­ta­lą rin­kęs vai­ki­nas.

Dar anks­čiau ap­leis­to­je aukš­tos įtam­pos elek­tros pa­sto­tė­je žai­džiant slė­py­nių elek­tra nu­tren­kė vai­ką.

Net ir po skau­džių ne­lai­mių bu­vę pa­sta­tų sa­vi­nin­kai jo­kių veiks­mų ne­si­ė­mė – po ne­sau­gius sta­ti­nius šmi­ri­nė­jo kas no­rė­jo.

Vis dėl­to ti­kė­ti­na, kad bū­tent per­nykš­tė tra­ge­di­ja ir įmo­nei pa­skir­ta bau­da pa­ska­ti­no ver­sli­nin­kus ne­rei­ka­lin­gam tur­tui ieš­ko­ti pir­kė­jo.

Šių me­tų pra­džio­je 2,5 hek­ta­ro te­ri­to­ri­ją su vi­sais sta­ti­niais įsi­gi­jo Šir­vin­tų ver­sli­nin­kai – trans­por­to pa­slau­gas tei­kian­ti UAB „Al­nit­ran­sa“.

Nu­si­pir­ku­si tur­tą Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je įmo­nė įsi­gi­jo pa­sta­tų grio­vi­mo dar­bams rei­kia­mus do­ku­men­tus ir vos per ke­lis mė­ne­sius su­ge­bė­jo griu­vė­siais pa­vers­ti so­viet­me­tį me­nan­čią ga­myk­lą.

Tie­sa, ka­da iš­veš grun­tą ir vi­siš­kai su­tvar­kys te­ri­to­ri­ją, UAB „Al­nit­ran­sa“ di­rek­to­rius Al­gir­das Di­džio­kas pa­sa­ky­ti ne­drį­so. Sa­kė, kad grei­čiau­siai šių dar­bų im­sis žie­mą, o sta­ty­bi­nį lau­žą pa­nau­dos ra­cio­na­liai – ke­lių tie­si­mo dar­bams.

Di­rek­to­rius tiks­liai ne­skai­čia­vo, bet spė­ja, kad ga­myk­los nu­grio­vi­mas ir lau­žo iš­ve­ži­mas at­si­eis ke­lis šim­tus tūks­tan­čių li­tų.

Pa­sak jo, grio­vi­mo dar­bai at­lik­ti pa­si­tel­kus eks­ka­va­to­rių. Da­bar li­kęs sto­vė­ti ka­mi­nas ir gelž­be­to­ni­niai „griau­čiai“. Juos nu­griau­ti bus nau­do­ja­mos kiek ki­to­kios tech­no­lo­gi­jos.

Di­džio­kas mi­nė­jo, kad skly­pą pla­nuo­ja vi­siš­kai iš­va­ly­ti ir, jei vis­kas sek­sis sklan­džiai, at­lik­ti gy­ve­na­mo­jo kvar­ta­lo pro­jek­ta­vi­mo dar­bus.

* Ply­tų ga­myk­la da­bar jau nu­griau­tos ga­myk­los te­ri­to­ri­jo­je vei­kė dar prieš­ka­riu.

* Ta­ry­bi­niais me­tais di­džiau­sias ga­myk­los pa­ki­li­mas įvy­ko po 1967-ųjų, kuo­met ji bu­vo pri­jung­ta prie Dvar­čio­nių ply­tų ga­myk­los ir ta­po šios ga­myk­los kok­lių ce­chu. Šim­tai dar­bi­nin­kų čia ga­mi­no gla­zū­ruo­tus ir ne­gla­zū­ruo­tus kok­lius.

* Pa­ti Dvar­čio­nių ga­myk­la tuo­met ga­mi­no ply­tas, o jos ce­chai ke­liuo­se ra­jo­nuo­se – dre­na­žo vamz­džius, kok­lius, ki­tus mo­lio ga­mi­nius.

* Kok­lių ce­chas Uk­mer­gė­je plė­tė­si – 1986 me­tais ja­me su­mon­tuo­ta itin pa­jė­gi ke­ra­mi­nių in­ter­je­ri­nių ply­te­lių li­ni­ja.

* At­kū­rus ne­pri­klau­so­my­bę, ce­chas bu­vo ap­leis­tas. Ga­my­ba ja­me su­stab­dy­ta.

Autorė: Vil­ma NEMUNAITIENĖ