Spausdinti šį puslapį

Linos spalvos: ryšku, stilinga, novatoriška

Į pir­mo­sios per­so­na­li­nės jau­no­sios kar­tos me­ni­nin­kės Li­nos Za­rec­kai­tės ta­py­bos dar­bų pa­ro­dos ati­da­ry­mą, su­reng­tą Vla­do Šlai­to vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je, su­si­rin­ko gau­sus na­miš­kių, ar­ti­mų­jų, bi­čiu­lių bū­rys.

 

Me­la­ni­jos Šir­vie­nės nuotr. Į pa­ro­dą su­si­rin­ko Li­nos ar­ti­mie­ji ir bi­čiu­liai.


 

Pa­svei­kin­ti Li­nos sku­bė­jo ir tė­ve­liai su bro­liu, ir bu­vę pe­da­go­gai, ir... kai­my­nai. „Esa­me iš Za­rec­kų gi­mi­nės, – su šyp­se­na to­kį so­li­da­ru­mą aiš­ki­no ar­ti­mie­ji, – o Li­na mū­sų gi­mi­nė­je – žvaigž­dė!“

Jau­no­ji au­to­rė gra­žiai šyp­so­jo­si ir pra­šė ne­gir­ti jos, ne­va­din­ti nei me­ni­nin­ke, nei dai­li­nin­ke. Sa­vo dar­bų eks­po­zi­ci­ją ji pa­va­di­no itin sim­bo­liš­kai – „Pra­ei­nan­tys“. Tar­si šis fak­tas, trum­pam žyb­te­lė­jęs gim­to­jo mies­to gy­ve­ni­me, ir lik­tų tik trum­pa, pra­le­kian­čia aki­mir­ka.

Bu­vu­si Li­nos dai­lės mo­ky­to­ja An­ta­no Sme­to­nos gim­na­zi­jo­je Jo­li­ta Šle­pe­tie­nė pri­pa­ži­no, jog vie­nas di­des­nių džiaugs­mų yra ma­ty­ti jau­ną ku­rian­tį žmo­gų, o ypač tą, ku­rį te­ko mo­ky­ti.

2005 me­tais, įgy­ven­di­nant Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) pro­gra­mos SOCRATES tarp­tau­ti­nį COMENIUS pro­jek­tą, ku­rio ini­cia­to­riai bu­vo gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Adol­fas Gir­džiū­na ir dai­lės moky­to­ja J. Šle­pe­tie­nė, gim­na­zi­jo­je lan­kė­si pro­jek­to da­ly­viai iš Ita­li­jos ir Slo­vė­ni­jos. Kul­tū­ros cen­tre bu­vo su­reng­ta sve­čių bei lie­tu­vių jau­nų­jų au­to­rių dar­bų pa­ro­da, ku­rio­je sa­vo kū­ry­bą eks­po­na­vo ir Li­na.

Pro­jek­to mo­ky­to­jų mai­nų me­tu J. Šle­pe­tie­nė L. Za­rec­kai­tės dar­bus pri­sta­tė Ita­li­jo­je Tu­ri­no Re­na­to Cot­ti­ni me­nų li­cė­jaus stu­den­tams, o vie­ną jos na­tiur­mor­tą nu­ve­žė do­va­nų mo­kyk­lai.

Li­nos dai­lės bran­dos eg­za­mi­no dar­bas „Eg­lė ir jos se­sė“ puo­šia gim­na­zi­jos mo­ki­nių ga­le­ri­jos eks­po­zi­ci­ją. „Šian­dien žiū­rė­da­ma į Li­nos dar­bus, ma­tau no­rą eks­pe­ri­men­tuo­ti, ban­dy­ti vis nau­jus spal­vų, fak­tū­rų, bliz­gaus ir ma­ti­nio pa­vir­šiaus de­ri­nius, skir­tin­gos che­mi­nės su­dė­ties da­žus. Dar­bai eks­pre­sy­vūs, bet drą­sa nė­ra be­ato­dai­riš­ka. Spal­vi­niai spren­di­mai pul­suo­ja gy­vy­be, sti­lin­gu no­va­to­riš­ku­mu, o kar­tu ir sub­ti­lu­mu“, – tei­gė pe­da­go­gė.

Bai­gu­si va­dy­bos ir ad­mi­nist­ra­vi­mo stu­di­jas Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te, Li­na su­si­do­mė­jo fo­to­gra­fi­ja. Lan­kė Kau­no tau­ti­nės kul­tū­ros cen­tre vei­kian­čią dai­li­nin­ko Gvi­do La­ta­ko va­do­vau­ja­mą ta­py­bos stu­di­ją „Prie mol­ber­to“. Anot va­do­vo, ska­ti­nu­sio jau­ną­ją kū­rė­ją ne­ri­bo­ti vaiz­duo­ja­mo­sios ga­lios, ji „puo­la dro­bę be jo­kių pa­lauk...“.

Pa­sak me­no­ty­ri­nin­kės Rū­tos Ma­ri­jos Pur­vi­nai­tės, pa­ren­gu­sios L. Za­rec­kai­tės pa­ro­dą pri­sta­tan­čią ano­ta­ci­ją, į me­no pa­sau­lį per ne­įti­kė­ti­nai trum­pą lai­ką įžen­gu­sios jau­no­sios au­to­rės dar­bai pa­si­žy­mi itin sa­vi­tu pa­sau­lio ma­ty­mu. Juo­se at­si­sklei­džia re­gi­mo ir ne­re­gi­mo pa­sau­lio dau­giap­la­niš­ku­mas, kai­ta, bū­ties tra­pu­mas.

Ren­gi­nio nuo­tai­ką dar la­biau su­šil­dė kla­si­ki­ne gi­ta­ra gro­jęs Vep­rių vi­du­ri­nės mo­kyk­los abi­tu­rien­tas Vi­lius Krikš­ta­po­nis ir pa­ro­dos au­to­rės bib­lio­te­kai pa­do­va­no­tas sod­riai ža­liuo­jan­tis ba­nan­me­dis. Pa­ro­da vei­kia iki rug­sė­jo 1 die­nos.

Autorė: Ra­sa GRIŠKEVIČIENĖ

08-16-4 straipsnio 2 nuotr

Li­na Za­rec­kai­tė.


 

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)