Spausdinti šį puslapį

Medžio drožėjų konkurse geriausias – ukmergiškis

Uk­mer­giš­kis tau­to­dai­li­nin­kas Va­len­tas But­kus ta­po kon­kur­si­nės pa­ro­dos Lion­gi­no Šep­kos pre­mi­jai lai­mė­ti nu­ga­lė­to­ju.Ši vie­na svar­biau­sių Lie­tu­vo­je ren­gia­mų me­džio dro­žė­jų pa­ro­dų-kon­kur­sų vy­ko Ro­kiš­kio kraš­to mu­zie­ju­je. 

 

Va­len­tą But­kų svei­kin­ti at­vy­ko bū­rys uk­mer­giš­kių.


 Ji or­ga­ni­zuo­ja­ma nuo 1994 m., šie­met vy­ko aš­tuo­nio­lik­tą kar­tą. Taip sie­kia­ma įam­žin­ti gar­siau­sio XX a. diev­dir­bio – Lion­gi­no Šep­kos (1907–1985) at­mi­ni­mą.

 Šių me­tų pa­ro­do­je-kon­kur­se da­ly­va­vo apie 20 me­džio dro­žė­jų. Pa­grin­di­nė Lion­gi­no Šep­kos pre­mi­ja įteik­ta uk­mer­giš­kiui Va­len­tui But­kui už pen­kių dar­bų cik­lą „Di­džio­sios me­tų šven­tės“. Skulp­to­rius ąžuo­le įpras­mi­no svar­biau­sias šven­tes – Ka­lė­das, Ve­ly­kas, Žo­li­nę, Vė­li­nes bei Nau­juo­sius me­tus.

Be­je, prieš ket­ve­rius me­tus ši pre­mi­ja taip pat ati­te­ko uk­mer­giš­kiui – tau­to­dai­li­nin­kui me­džio dro­žė­jui Ri­man­tui Zin­ke­vi­čiui už skulp­tū­ri­nę kom­po­zi­ci­ją „Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio di­džia­vy­riai“.

Šia­me kon­kur­se 49 me­tų skulp­to­rius V. But­kus šie­met da­ly­va­vo tre­čią kar­tą. Lau­re­a­to var­das jam – svar­bus kū­ry­bos įver­ti­ni­mas. „Šia­me kon­kur­se kas­met da­ly­vau­ja įdo­mūs, kū­ry­biš­ki me­ni­nin­kai, pa­ro­do­je – tik­rai stip­rūs dar­bai ir su­lauk­ti pri­pa­ži­ni­mo nė­ra leng­va“, – sa­ko jis. 

Uk­mer­gė­je gy­ve­nan­tis V. But­kus kū­ry­bi­nes dirb­tu­ves yra įsi­ren­gęs tė­viš­kė­je – Pi­vo­ni­jos se­niū­ni­jo­je Bak­šio­nių kai­me. Me­džio skulp­tū­ras pa­sa­ko­ja ku­rian­tis nuo vai­kys­tės – jo as­me­ni­nė­je ko­lek­ci­jo­je li­kęs ir vie­nas pir­mų­jų kū­ri­nė­lių. Tas dro­ži­nys gi­mė, kai au­to­riui te­bu­vo 10 me­tų, o skulp­to­riaus įran­kius at­sto­jo pa­pras­čiau­sias pei­liu­kas.

V. But­kus pri­si­pa­žįs­ta, kad me­dis – vie­nas svar­biau­sių gy­ve­ni­mo pa­ly­do­vų. 14 me­tų jis dir­bo gi­ri­nin­ku Uk­mer­gės miš­kų urė­di­jo­je, Še­šuo­lių gi­ri­nin­ki­jo­je. Prieš 12 me­tų pa­si­rin­ko skulp­to­riaus duo­ną ir vi­są sa­vo lai­ką ati­duo­da kū­ry­bai.

Uk­mer­giš­kis – se­no­jo dro­žy­bos me­no puo­se­lė­to­jas. La­biau­siai lin­kęs į re­li­gi­nę, is­to­ri­nę te­ma­ti­kas. Ma­no, kad šios te­ma­ti­kos kū­ri­niai la­biau­siai su­si­ję su lie­tu­vių kul­tū­ra, tau­tos sa­vi­mo­ne, am­žių pa­tik­rin­to­mis ver­ty­bė­mis.

V. But­kus kū­ry­bo­je nau­do­ja ąžuo­lo bei lie­pos me­die­ną. Daž­niau­siai dir­ba su ąžuo­lu: nors ši me­die­na kie­tes­nė nei lie­pos, ji la­biau pa­si­duo­da skulp­to­riaus kal­tui. Ąžuo­li­niai kry­žiai, kop­lyt­stul­piai ge­riau tin­ka lau­ko są­ly­goms – iš­tve­ria per­mai­nin­go kli­ma­to „ata­kas“.

Me­džio dro­žy­bos šak­nys Lie­tu­vo­je sie­kia gi­lią se­no­vę. Ta­čiau šis me­nas ir mū­sų lai­kais gy­vas – tau­to­dai­li­nin­kui  ne­trūks­ta už­sa­ky­mų įvai­rioms me­džio skulp­tū­roms, kop­lyt­stul­piams bei kry­žiams.

V. But­kus ti­ki­na, kad be pa­ro­dų sa­vo kū­ry­bi­nio pro­ce­so ne­įsi­vaiz­duo­jan­tis. Tai pui­kus bū­das ne tik sa­vo kū­ry­bą vi­suo­me­nei pa­ro­dy­ti, bet ir pa­si­žval­gy­ti į ki­tus.

Kū­ri­nius uk­mer­giš­kis nuo­lat eks­po­nuo­ja Vil­niu­je kas ke­le­tą me­tų ren­gia­mo­je me­džio dro­žė­jų pa­ro­do­je-kon­kur­se „Šven­tie­ji ir pi­lig­ri­mai“. Prieš ket­ve­rius me­tus čia jo dar­bai bu­vo įver­tin­ti aukš­čiau­siu ba­lu.

Ro­kiš­ky­je or­ga­ni­zuo­ja­mo­je pra­kar­tė­lių pa­ro­do­je V. But­kus taip pat yra už­ėmęs pir­mą vie­tą. Nu­ga­lė­to­jo lau­rus sky­nė ir Šven­čio­ny­se „Auk­so vai­ni­ko“ pa­ro­dos re­gio­ni­nia­me tu­re.

 Tu­ri tau­to­dai­li­nin­kas ir ki­tą po­mė­gį – nuo jau­nu­mės gro­ja ar­mo­ni­ka ir jau dau­ge­lį me­tų yra Uk­mer­gės kul­tū­ros cen­tro Žel­vos fi­lia­lo kai­mo ka­pe­los „Žel­ve­lė“, va­do­vau­ja­mos Juo­zo Va­si­liaus­ko, na­rys. Po­mė­gį gro­ti pa­sa­ko­ja pa­vel­dė­jęs iš tė­vo, ku­ris vi­są gy­ve­ni­mą „drau­gau­ja“ su re­to­ku in­stru­men­tu – ba­ja­nu. Juo gro­ti iš tė­vo iš­mo­kęs V. But­kus kar­tais „pa­tam­po“ šį dum­pli­nį in­stru­men­tą ka­pe­los pa­si­ro­dy­muo­se.

Ar­ti­miau­siuo­se me­ni­nin­ko pla­nuo­se – kas­me­ti­nė Uk­mer­gė­je ren­gia­ma tau­to­dai­li­nin­kų pa­ro­da. Jai ke­ti­na pa­teik­ti ke­le­tą nau­jų dar­bų. 

Autorė: Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)