Spausdinti šį puslapį

Meilės prieskoniai – darbui ir šeimai

Spalio 27-ąją Kriminalinės policijos pareigūnai mini savo profesinę dieną. Ukmergiškiai Lina ir Vaidas Šereivai – pora, savo meilę skiriantys šeimai ir šiai profesijai. Ukmergės rajono policijos komisariate jie dirba dešimt metų, didžioji darbo laiko dalis skirta kriminalinei policijai.

 

 

Nuotr. Lina ir Vaidas Šereivai.


 

 

Per tuos metus ištirtas bylas galima skaičiuoti šimtais – tai ne tik tūkstančiai darbo valandų, bet ir daug išgyvenimų...

Po mėnesio – į Santuokos rūmus!

Lina ir Vaidas juokauja, kad jie, matyt, sutverti vienas kitam. Taip jau nutinka, kad visi svarbūs gyvenimo įvykiai aplanko juos kartu. Kartu baigė bakalauro studijas, kartu tapo vyresniaisiais tyrėjas, beveik tuo pačiu metu  jiems suteikiami tarnybos laipsniai bei paskatinimai. Ir gimę jie kone kartu – teskiria viena diena.

Pora susipažino Klaipėdos aukštesniojoje policijos mokykloje. Po mėnesio draugystės su pareiškimais rankose jaunuoliai jau pasuko į Santuokų rūmus, o dar po gero pusmečio  sumainė aukso žiedus. Vaidas tuo metu dirbo Kupiškio rajono policijos komisariate. „Planavome ir gyventi Kupiškyje, tačiau negavau darbo. Kaip tik pasiūlė dirbti Ukmergės rajono policijos komisariate nepilnamečių reikalų inspektore. Vos atsiradus galimybei čia atvyko ir Vaidas“, – pasakoja iš Veprių kilusi Lina.

Vaidas pradėjo dirbti apylinkės inspektoriumi. „Pirmasis įspūdis buvo labai geras, tas jausmas išliko ir lig šiol.  Kolektyvas draugiškas, visi padėjo, noriai paaiškindavo. Buvau sužavėtas vadovybės mokėjimu bendrauti, noru išugdyti jauną pareigūną“, – pasakoja Vaidas, paminėdamas ir pareigūnus, kurie pirmiausia buvo šalia. Tai – tuometinis Prevencijos poskyrio viršininkas Adomas Radlinskas bei  kuratorius apylinkės inspektorius Rolandas Mikalauskas.

Lina tuo metu rūpinosi nusikalsti linkusiais nepilnamečiais: „Labai patiko dirbti su vaikais. Greitai supratau, kad spręsti reikia ne vaikų, bet šeimų problemas. Dažniausiai vaikai į policijos akiratį patenka būtent dėl tėvų problemų.“

Giminės pionieriai

Darbas kriminalinėje policijoje – bendra svajonė, gimusi atskirai kiekvienam dar tuomet, kai vienas kito nė nepažinojo.

„Aš būdama trylikos metų jau žinojau, kad būsiu policininke, tačiau kai įstojau mokytis, vis tiek visi buvo nustebę“, – pasakoja moteris. Vaidas apsisprendė krimsti teisės mokslus būdamas dešimtoje klasėje. Šį sprendimą paskatino skaudus įvykis: „Pusbrolio nužudymas turėjo daugiausia įtakos. Tiesiog suvokiau, kad esu nepakantus blogiui.“

Kuomet po trejų metų vadovai Linai pasiūlė tapti Kriminalinės policijos tyrėja, iš karto suspurdėjo širdis, buvo šiek tiek baimės, tačiau svajonė narplioti bylas nugalėjo. Vaidas Kriminalinės policijos žvalgų gretas papildė po ketverių metų, praleistų Prevencijos poskyryje. „Mane žavi operatyvinis darbas, galimybė, pasitelkiant įvairias priemones, atskleisti nusikaltimus. Aišku, imponavo ir tuometinio Kriminalinės policijos vado Rolando Kiškio pavyzdys“, – pasakoja pareigūnas.

Kriminalistas lengvos duonos nevalgo – tenka ir pasalose būti, sudėtinguose sulaikymuose dalyvauti, ne tik pačiam, bet ir šeimai patirti nerimą ir grėsmę. „Visuomet būdavo džiugu, kai sudėtinguose sulaikymuose, operacijose dalyvaudavo ir vadovas. Jausdavomės tvirtai ir tikėdavome sėkme“, –  kalba Vaidas.

„Mūsų darbas tikrai sunkus, tačiau kartu jis ir labai įdomus. Mano pirmoji byla – prabangaus lizingo būdu įsigyto automobilio „Volvo“  vagystė. Buvo daug abejonių, tyrėme įvairias versijas, kol galop  išaiškėjo iš draudimo bendrovės sumaniusių pasipelnyti sukčių suregztas planas“, – dalijasi prisiminimais tyrėja.

Sūnelis žavisi policininkais

L. Šereivienė tiek vadovų, tiek prokurorų yra apibūdinama kaip stropi, profesionali tyrėja. Vadovų bei kolektyvo vertinamas ir V. Šereiva. Pareigūnai yra atsakingi už sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimą. Nužudymai, sukčiavimai, seksualiniai nusikaltimai – tai tik apibendrinti pavadinimai tų kraupių įvykių, prie kurių atskleidimo pareigūnams teko prisiliesti.

„Nusikaltimų pobūdis keičiasi, daug nusikaltėlių išvažiavo į užsienį, tad gyvenimas tapo tikrai ramesnis, tačiau mintys, kad nuo sausio 1 dienos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų jau nebetirsime, neteikia džiaugsmo. Tai lyg ir žingsnis atgal...“ – pokalbio metu sušmėžuoja Kriminalinę policiją paliesiančių pokyčių nuotaikos.

Paklausti, ar nėra sunku būti visur kartu, Šereivos atsako nuoširdžia šypsena: „Mums taip yra gerai. Su mintimis apie darbą sugrįžtam ir į namus, diskutuojame, tariamės... Galbūt galima įžvelgti ir minusų, bet mes mylime savo darbą.“

Lina mano, jog gerai žinodama vyro darbo specifiką šeimoje išvengia bereikalingų aiškinimųsi ar nepasitikėjimo. Moteris supranta, kodėl vyras neatsako į skambutį, nepraneša, kur yra, negrįžta naktį, o sugrįžęs tiesiog būna nekalbus...

Pareigūnų pora nujaučia, kad ir jų sūnelis Nojus, greitai švęsiantis ketvirtąjį gimtadienį, gali pasekti tėvelių pėdomis. Visi uniformą vilkintys policininkai – jo draugai. Mažyliui svarbu ranką paspausti kiekvienam pamatytam net nepažįstamam pareigūnui. Nojaus žaidimo lentynose netrūksta policijos mašinyčių, net rinkdamasis lego konstruktorius, berniukas ieško žmogeliukų – policininkų.

Baigiant pokalbį, lyg iš lego kaladėlių sudėliojame sėkmingą kriminalistą: kruopštus, atlaidus. Vaidas priduria, jog – visapusiškai atsidavęs darbui, o Lina užbaigia – mylintis savo darbą.

Asta KROGERTIENĖ

Policijos komisariato atstovė spaudai

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)