Au­to­rės nuotr. Kiek­vie­nas sten­gia­si vis ki­taip su­ža­vė­ti sa­vo Va­len­ti­ną.

Vep­riš­kė žo­li­nin­kė Ra­sa Ši­mo­nie­nė ti­ki­na, jog nuo įvai­riau­sių au­ga­lų – gė­lių, vais­ta­žo­lių – mei­lė ir jaus­mai ne­at­ski­ria­mi. „Kas gi nė­ra plė­šęs ra­mu­nės žied­la­pių, klaus­da­mas: „My­li – ne­my­li?“ – sa­ko ji.

Ypa­tin­gas au­ga­las, anot žo­li­nin­kės, yra rū­ta: „Pa­sa­ko­ja­ma, kad mo­te­rys, iš­gė­ru­sios gė­ri­mo iš jos, tap­da­vo my­li­mos ir gei­džia­mos. Se­na le­gen­da pa­sa­ko­ja, kad ra­ga­nos nu­vi­lio­da­vo jau­nus ber­ne­lius į lau­kus, kur žy­di rū­tos. Stip­rus kva­pas juos ap­svai­gin­da­vo, ap­ža­vė­da­vo, ir ra­ga­nos jiems at­ro­dy­da­vo gra­žiau­sios ir gei­džia­miau­sios mer­ge­lės. Taip ber­niu­kai pra­ras­da­vo ne­kal­ty­bę.“

Da­li­ja­si ži­nio­mis ir apie ki­tus gam­tos ste­buk­lus. Štai ru­gia­gė­lė, pa­sak jos, pa­de­da pa­ža­din­ti pa­tin­kan­čio vy­ro mei­lę. Rei­kia nu­si­skin­ti ir ne­šio­tis ki­še­nė­je ar prie krū­ti­nės pri­glaus­tą. Jei nu­skin­ta iš­lie­ka il­gai švie­žia – mei­le ga­li ne­abe­jo­ti, jei greit nu­vys­ta – nu­vys ir mei­lė.

Au­ga­lus pa­si­telk­da­vo bur­tams

Jaz­mi­nas, jo ete­ri­nis alie­jus nau­do­ja­mas vy­rų vi­lio­ji­mui, gun­dy­mui. „No­rint, kad iš­si­pil­dy­tų mei­lės no­rai, rei­kia de­gin­ti, smil­ky­ti džio­vin­tus ro­žės žied­la­pius. O jei no­ri­te, kad jū­sų vy­ras bū­tų iš­ti­ki­mas, rei­kia pa­im­ti ne jau­nes­nės nei tre­ji me­tai gels­vės šak­nies ir gar­din­ti ja mais­tą, ar­ba­tą. Sa­ko, kad vy­ras bus tik jū­sų“, – šyp­so­si R. Ši­mo­nie­nė.

Net ir pa­pras­čiau­sias agur­kas, anot jos, lai­ko­mas vai­sin­gu­mo sim­bo­liu dėl gau­sy­bės sėk­ly­čių. O štai ąžuo­lo gi­lės, ne­šio­ja­mos su sa­vim, ska­ti­na mo­te­rų vai­sin­gu­mą, vy­rų sek­su­a­li­nį pa­trauk­lu­mą. „Kra­pų sėk­las ne­šio­tis na­tū­ra­laus au­di­nio mai­še­ly­je rei­kia, no­rint pri­trauk­ti mo­te­rų dė­me­sį, o jei vy­ras no­ri la­biau pa­tik­ti mo­te­rims, tu­ri iš­si­mau­dy­ti kra­pų vo­nio­je“, – pa­ta­ria pa­šne­ko­vė.

Ti­ki­na, kad jo­na­žo­lės smil­ko­mos, no­rint iš­sklai­dy­ti mei­lės rū­pes­čius. Iš­duo­da ir se­ną bur­tą, pa­de­dan­tį su­ves­ti po­ras. Esą rei­kia pa­im­ti du ša­la­vi­jo la­pus, ant vie­no pei­liu iš­rai­žy­ti vai­ki­no var­dą, ant ki­to – mer­gi­nos. Ta­da abu la­pus su­ka­po­ti pei­liu, iš jų iš­vir­ti ar­ba­tą ir su­gir­dy­ti jau­nuo­liams.

Ir jaus­mams, ir aist­rai

O kaip­gi Mei­lės die­ną be af­ro­di­zia­kų? Jais ar­ba, kaip sa­ko R. Ši­mo­nie­nė, „liub­či­kais“ lai­ko­mi čiob­re­liai, dur­na­ro­pės, va­le­ri­jo­nas, mė­ta, čes­na­kas, im­bie­ras, žie­mė, ba­zi­li­kas, roz­ma­ri­nas, ge­be­nė... Tad vie­no­kių ar ki­to­kių aist­rą ža­di­nan­čių prie­mo­nių ras­tu­me kiek­vie­no­je vir­tu­vė­je.

„Mei­lės ri­tu­a­lams nau­do­ja­mas žo­le­les ge­riau­sia rink­ti pa­va­sa­rio penk­ta­die­niais. Žo­liau­ti rei­kia ge­ro­kai prieš pa­te­kant sau­lei, o nu­pjau­tos žo­le­lės ne­ga­li pa­lies­ti že­mės“, – pa­žy­mi žo­li­nin­kė. Dar, anot jos, sū­dy­tos ir pa­ke­pin­tos ka­na­pių sėk­los yra pats stip­riau­sias af­ro­di­zia­kas, skir­tas tik vy­rams. „Kad jie bū­tų stip­rūs ir pa­jė­gūs, vir­ki­te svo­gū­nų ir sa­lie­rų sriu­bą, pa­gar­din­tą čes­na­ku“, – pa­ta­ria vi­soms mo­te­rims.

Pa­si­da­li­ja ir aist­rą ža­di­nan­čios ar­ba­tos re­cep­tu: im­ti ke­tu­rias ša­ke­les čiob­re­lių, po dvi ša­ke­les mė­tos ir roz­ma­ri­no, už­pli­ky­ti ir iš­ger­ti.

„Se­niau žmo­nės daug bū­rė­si ir tuo stip­riai ti­kė­jo. Da­bar, gy­ve­nant tech­no­lo­gi­jų ir sku­bė­ji­mo am­žiu­je, ne­la­bai be­tu­ri­me lai­ko sau, sa­vo ar­ti­mui. Siū­ly­čiau trum­pam stab­tel­ti, iš­si­vir­ti ska­nios ar­ba­tos, pa­si­kal­bė­ti, kar­tu pa­si­vaikš­čio­ti po lau­kus ren­kant žo­ly­nus ir, svar­biau­sia, ne­pa­mirš­ti my­lė­ti vie­nas ki­tą“, – sa­ko žo­li­nin­kė.

Do­va­no­ja ir šle­pe­tes

Kad pa­da­ry­tų įspū­dį my­li­mam žmo­gui, šiuo­lai­ki­nių bur­tų ieš­ko­ma par­duo­tu­vė­se. Pre­ky­bos tin­klo MAXIMA at­sto­vė Re­na­ta Sau­ly­tė sa­ko, jog per šią šven­tę pir­kė­jai tra­di­ciš­kai do­mi­si gė­lė­mis bei sal­du­my­nais. Po­pu­lia­riau­sios Va­len­ti­no die­ną – skin­tos gė­lės: ro­žės, tul­pės. Kiek re­čiau – nar­ci­zai. Iš va­zo­ni­nių gė­lių daž­niau­siai ren­ka­si or­chi­dė­jas, ro­žy­tes, rak­ta­žo­les. Tuo me­tu vie­nas po­pu­lia­riau­sių ga­mi­nių – jų kon­di­te­rių iš­kep­tas mig­do­li­nis braš­kių tor­tas. Mėgs­ta­mi ir šir­de­lės for­mos de­ser­tai.

Va­len­ti­no die­nos sta­lui, pa­sak R. Sau­ly­tės, daž­niau­siai pa­si­ren­ka­mas pu­to­jan­tis vy­nas. Skai­čiuo­ja­ma, kad šio gė­ri­mo par­da­vi­mai šven­tės die­ną iš­au­ga iki 50 proc.

Taip pat ieš­ko­ma do­va­nų. Tarp po­pu­lia­riau­sių – įvai­rūs su­ve­ny­rai, kny­gos, šle­pe­tės, cha­la­tai, pa­ta­ly­nės kom­plek­tai. Gau­siai per­ka­mi šir­de­lės for­mos lip­du­kai, mag­ne­tai, pa­gal­vė­lės, minkš­ti žais­lai, puo­de­liai, tau­pyk­lės, nuo­trau­kų rė­me­liai, žva­kės.

Pa­gei­dau­ja nak­vy­nės

Ki­ti gi ro­man­ti­kos ieš­ko Mei­lės die­nai skir­tuo­se ren­gi­niuo­se, kon­cer­tuo­se ir do­va­no­ja bi­lie­tus. Ne­ma­žai to­kių šeš­ta­die­nį plūs­tels ir į Tau­jė­nų dva­rą. Pa­sak ad­mi­nist­ra­to­rės Vai­vos, įsi­my­lė­jė­liams – spe­cia­lus dva­ro pa­siū­ly­mas: at­li­kė­jos Ne­dos Ma­lū­na­vi­čiū­tės ir ak­to­riaus, bar­do Ole­go Dit­kov­skio kon­cer­tas.

Su­si­do­mė­ju­sie­ji kon­cer­tu, anot jos, pra­leis­ti ro­man­tiš­ką va­ka­rą ne tik už­si­sa­ko vie­tų dva­ro ka­vi­nė­je, bet ir pa­gei­dau­ja nak­vy­nės jo kam­ba­riuo­se.

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ