Gedimino Nemunaičio nuotr. Vasario 16-osios gatvėje ant namo sienos – meninė akcija.

Per­skai­čiu­si įrė­min­tą ei­lė­raš­tį ir su­pra­tu­si, kad tai – me­ni­nė ak­ci­ja, mo­te­ris ne­no­ri su tuo su­tik­ti.

Jai toks me­nas pa­si­ro­dė ne­su­pran­ta­mas, nie­ko apie ak­ci­ją ir spau­do­je ne­bu­vo skai­čiu­si. „Man tie rė­me­liai – ne me­nas, o tik­ras ko­lum­ba­riu­mas. Pa­kal­bi­nau vy­rą prie dvi­ra­čių kios­ko. Jam pa­si­ro­dė, kad čia su­trū­ki­nė­ju­sią ply­tų sie­ną taip ban­dy­ta su­tvir­tin­ti“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė.

Jos įsi­ti­ki­ni­mu, Uk­mer­gės me­ni­nin­kai gė­lė­tų puo­se­lė­ti gro­žį, o ne reng­ti abe­jo­ti­nus pro­jek­tus.

Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros ir vie­šų­jų ry­šių sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas Ju­lius Za­rec­kas pa­sa­ko­jo, jog me­ni­nę ak­ci­ją, į ku­rią at­krei­pė dė­me­sį mū­sų skai­ty­to­ja, su­gal­vo­jo Uk­mer­gės me­no drau­gi­jos na­riai. Jie pa­ren­gė pro­jek­tą, ku­rio es­mė – įpras­min­ti mū­sų pro­se­ne­lius.

Tam pa­si­rink­ta ga­na uni­ka­li ne­tin­kuo­ta ply­tų sie­na. Ant kai ku­rių jos ply­tų ma­ty­ti įspaus­ti pirš­tų ans­pau­dai. Jie ma­ži, tai­gi ma­no­ma, kad gal vai­kų, tal­ki­nu­sių ply­ti­nė­je. Tai ir no­rė­ta įpras­min­ti, tad pirš­tų ans­pau­dai įrė­min­ti rė­me­liuo­se. Rū­di­jan­tys rė­me­liai – vie­nas iš su­ma­ny­mo as­pek­tų, at­spin­din­čių lai­ko po­jū­tį.

„Jei ku­riam žmo­gui nė­ra gra­žu, tai dar ne­reiš­kia, kad iš tie­sų nė­ra gra­žu. Mo­der­nus me­nas – ne tik tie­siog vaiz­das. Tai tam tik­ra idė­ja“, – me­no ir gro­žio su­pra­ti­mu da­li­no­si J. Za­rec­kas.

Pa­sak jo, pro­jek­tą „Mo­li­niai pro­tė­vių laiš­kai“ Uk­mer­gės me­no drau­gi­ja pa­ren­gė dau­giau nei prieš tre­jus me­tus. Prieš po­rą me­tų pro­jek­tas, ku­rio ver­tė 750 li­tų, bu­vo fi­nan­suo­tas iš ra­jo­no biu­dže­to Ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų rė­mi­mo lė­šų.

Iš skir­tų­jų lė­šų pa­ga­min­ta ir pri­tvir­tin­ta 12 me­ta­li­nių rė­me­lių bei len­ta su ei­liuo­tu uk­mer­giš­kio Egi­di­jaus Da­ru­lio teks­tu. Pro­jek­tas de­rin­tas su pa­sta­to sa­vi­nin­ku, su ar­chi­tek­tais.

„Ver­ti­nant pro­jek­tą aš, kaip jo au­to­rius, ne­da­ly­va­vau. Bet ko­mi­si­jai jis pa­si­ro­dė įdo­mus“, – pa­sa­ko­jo J. Za­rec­kas. Jo nuo­mo­ne, iš ki­tų ne­vy­riau­sy­bi­nių pro­jek­tų šis iš­si­sky­rė no­va­to­riš­ka idė­ja. Dau­gu­ma or­ga­ni­za­ci­jų lė­šų pra­šo tik ren­gi­niams.

J. Za­rec­kas pa­tvir­ti­no, kad pro­jek­tas ne­bu­vo ofi­cia­liai pri­sta­ty­tas vi­suo­me­nei. Tie­siog ne­at­ro­dė, jog tai rei­ka­lin­ga.

Pa­sak jo, šie­met ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos ir ra­jo­no me­ni­nin­kai taip pat tu­ri nau­jų su­ma­ny­mų ir ti­ki­si, kad juos įgy­ven­din­ti sa­vo lė­šo­mis pa­dės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė.

Kul­tū­ros ir kū­ry­bi­nės veik­los ska­ti­ni­mo pro­gra­mai įgy­ven­din­ti šie­met skir­ta 13 tūks­tan­čių li­tų.  

Autorė: Vil­ma NEMUNAITIENĖ