Monsinjoras palaidotas Dukstynos kapinėse

Amžinojo poilsio Dukstynos kapinėse pirmadienį atgulė Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos rezidentas monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Jis mirė ketvirtadienį eidamas 90-uosius metus.

 

DELFI nuotr. Tikintieji atsisveikino su Alfonsu Svarinsku.



 

A. Svarinskas gimė 1925 m. sausio 21 d. Ukmergės rajone, Deltuvos valsčiuje, Kadrėnų kaime. Pradžios mokyklą lankė Vidiškiuose, Ukmergėje ir Deltuvoje, vėliau įstojo į Ukmergės Antano Smetonos gimnaziją.

1942 m. pradėjo mokytis Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, kurią baigė 1964 m. grįžęs iš lagerio.

A. Svarinskas vadinamas iškiliu visuomenės veikėju, didžiu dvasininku ir patriotu, už Lietuvos laisvę kovojusios kartos dvasiniu autoritetu, kurio idealais visą gyvenimą buvo Tėvynė ir Bažnyčia.

Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, jis padėjo Didžiosios Kovos apygardos partizanams spauda, maistu, kitais dalykais. Kai keletas suimtų partizanų tardymų metu išdavė jo įsitraukimą į pogrindinę veiklą, 1946 metais, nebaigęs studijų seminarijoje, išėjo pas Didžiosios Kovos apygardos 5-ojo bataliono partizanus. Bendravo su Vyčio apygardos „Šarūno“ partizanais, aprūpindavo medikamentais, spauda, dokumentais.

1946 m. gruodžio 31 d. Kaune, ties Vytauto bažnyčia, buvo areštuotas ir apkaltintas kaip „Šarūno“ ryšininkas. Tris mėnesius tardytas, žiauriai kankintas ir karo tribunolo nuteistas dešimčiai metų pataisos darbų stovykloje. Nuosprendį A. Svarinskas apskundė, ir Maskvos įsakymu jis buvo panaikintas, tačiau po naujo tardymo ypatingasis pasitarimas vėl nuteisė jį tokia pačia bausme.

Iki 1956 m. kalėjo Intos ir Abezės (Komija, Rusija) lageriuose, dirbo naktiniu sargu, felčeriu ligoninėje. Abezėje, Centrinėje lagerio ligoninėje, kartu su A. Svarinsku kalėjęs vyskupas Pranciškus Ramanauskas 1954 m. spalio 3 d. slapta įšventino jį kunigu.

Grįžus į Lietuvą, buvo paskirtas praktikai Kulautuvoje. Aktyviai įsitraukęs į sielovadinę veiklą, daug dėmesio skyrė ir darbui su jaunimu. Už tai 1957 m. Kūčių vakarą sulaukė saugumiečių kratos. Buvo paimta A. Šapokos „Lietuvos istorija“ ir dar kelios knygos, išleistos nepriklausomoje Lietuvoje.

1958 m. suimtas ir nuteistas 6 metams laisvės atėmimo. Bausmę atliko Mordovijoje, kur 1961 m. vėl teistas ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant kalėjime.

1964 m. grįžo į Lietuvą ir iki 1970 m. buvo vikaru Miroslavo, Kudirkos Naumiesčio parapijose; 1970–1983 m. – klebonu Igliaukos, Patilčių, Viduklės parapijose.

1978 m. A. Svarinskas kartu su kitais kunigais disidentais įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą. 1983 m. sausio 26 d. Viduklėje suimtas trečią kartą ir nuteistas 7 metams griežtojo režimo lagerio ir 3 metams tremties, kaltinant antitarybine agitacija ir propaganda. Kalėjo Čiusovo rajone (Permės sritis, Rusija).

1988 m. liepos 12 d. iš Permės griežto režimo lagerio JAV prezidento Ronaldo Reigano prašymu A. Svarinskas buvo paleistas su sąlyga, kad paliks Tėvynę ir Augsburgo vyskupo Josefo Štimplės kvietimu išvyks į Vakarų Vokietiją. Ten gyvendamas dvasininkas lankė lietuvių kolonijas visame pasaulyje, bendravo su pasaulio veikėjais kaip Lietuvos disidentas, 12 kartų susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę grįžo į Lietuvą.

1998 m. paskirtas Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu. Šias pareigas ėjo iki 2000 m. kovo 30 d., kada pats, remdamasis Bažnyčios įstatymais, sulaukęs 75 metų pasiprašė išleidžiamas į poilsį ir buvo paskirtas Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos rezidentu.

A. Svarinskas dirbo kardinolo Vincento Sladkevičiaus kancleriu, ėjo Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono pareigas. Jis – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, Lietuvos Sąjūdžio Tarybos Garbės narys.

Monsinjoras 1998 m. pagerbtas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi. 2000 m. disidentui įteiktas Lietuvos nepriklausomybės medalis, 2001 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

A. Svarinskas – ir partizanų kunigas. Ukmergės rajone renginiai, skirti prisiminti mūsų tautos didvyrius, kasmet vyksta Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke. Šis partizanų pagerbimo memorialas čia įkurtas taip pat monsinjoro dėka.

Tokių renginių metu kunigas dėkodavęs įkurti parką padėjusiems žmonėms – miškininkams, mokytojams, architektams, istorikams. Parke pastatyta keturiolika ąžuolinių kryžių Didžiosios Kovos partizanų apygardos kiekvienam batalionui.

Užuojautą A. Svarinsko artimiesiems, bendražygiams ir visai Lietuvos tikinčiųjų bendruomenei pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė, Ukmergės rajono savivaldybės meras Vydas Paknys.

Monsinjoro A. Svarinsko palaikai atsisveikinimui buvo pašarvoti šeštadienį Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios kriptoje. Sekmadienį perkelti į bažnyčią.

Laidotuvių Šv. Mišios šioje bažnyčioje aukotos pirmadienį 12 valandą. Po jų monsinjoras palydėtas į partizanų amžinojo poilsio vietą Dukstynos kapinėse – tokia buvusi jo paties valia. Kapo vieta čia parinkta jo artimųjų pageidavimu.

UŽ inf.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Jonines

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų