Jur­gi­tos Ma­čiu­lie­nės nuotr. Zi­ta Kriau­čiū­nie­nė – Žel­vos vi­du­ri­nės mo­kyk­los mu­zie­jaus įkū­rė­ja ir va­do­vė.

Li­te­ra­tū­ri­nė pre­mi­ja tra­di­ciš­kai tei­kia­ma ru­de­nį, mi­nint Vla­do Šlai­to gim­ta­die­nį. Šie­met mi­ni­mos 93-io­sios šio kraš­tie­čio po­eto gi­mi­mo me­ti­nės. Ta pro­ga ket­vir­ta­die­nį jo gim­ta­ja­me Že­mait­kie­my­je vy­ko po­ezi­jos at­lai­dai, o penk­ta­die­nį Vla­do Šlai­to vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je su­reng­tos jau pen­kio­lik­to­sios pre­mi­jos įtei­ki­mo iš­kil­mės.

Z. Kriau­čiū­nie­nė – Žel­vos vi­du­ri­nės mo­kyk­los mu­zie­jaus, ku­ria­me – jos bei šio kraš­to pra­ei­tis, įkū­rė­ja ir va­do­vė. R. Po­vy­lie­nė – lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros mo­ky­to­ja eks­per­tė. Is­to­ri­ją, pa­gar­bą gim­ti­nei puo­se­lė­jan­čios pe­da­go­gės įgy­ven­di­no ne vie­ną ben­drą pro­jek­tą.

Jų kan­di­da­tū­rą li­te­ra­tū­ri­nės pre­mi­jos sky­ri­mo ko­mi­si­jai pa­tei­kė Žel­vos mo­kyk­la. Pa­siū­ly­ti ke­tu­ri au­to­rių dar­bai: kny­ga „O šir­dy dar skam­bu­čiai ai­di“, skir­ta mo­kyk­los šimt­me­čiui bei mu­zie­jaus 50-me­čiui, taip pat lei­di­niai „Kai ne­be­lie­ka net var­dų... Žy­dų is­to­ri­jos ir kul­tū­ros pėd­sa­kai Žel­vo­je“, „Ant­ra­sis me­džio gy­ve­ni­mas. Žel­vos kraš­to me­di­nė ar­chi­tek­tū­ra“ ir „Se­nie­ji Žel­vos kraš­to kai­mai“. Kon­kur­so lau­re­a­tėms skir­ta 2000 li­tų pre­mi­ja.

R. Po­vy­lie­nei ne­ga­lė­jus da­ly­vau­ti ren­gi­ny­je, svei­ki­ni­mus pri­imi­nė­jo ir apie jųd­vie­jų veik­lą pa­sa­ko­jo jos ma­ma. Sa­vo pir­mą kny­ge­lę „Pi­lia­kie­mis“ ji pa­ra­šiu­si prieš try­li­ka me­tų – pa­sky­ru­si ją nyks­tan­čiam gim­ta­jam Pi­lia­kie­mio kai­mui Mo­lė­tų ra­jo­ne. „Tą kny­gą iš skaus­mo, liū­de­sio ir pra­ra­di­mų pa­ra­šiau. Jo­je – tai, kas šir­dy li­kę. Kny­ga – tar­si ant­ka­pio len­ta gim­ti­nei...“ – sa­ko kny­go­mis no­rin­ti iš­sau­go­ti pra­ei­ties pa­li­ki­mą. 

Iš skaus­mo, il­ge­sio, anot mo­ky­to­jos, gi­mu­sios ir ki­tos kny­gos, ku­rio­se – jau iš­ny­kę kai­mai, iš­ti­sų kar­tų gy­ve­ni­mai. Ji džiau­gia­si, kad tuo da­bar do­mi­si jau­no­ji kar­ta. Dar – iš nos­tal­gi­jos sa­vo pir­mie­siems mo­ki­niams: šyp­so­si 1960-ai­siais ga­vu­si auk­lė­ti 38-ių iš­dy­kė­lių bū­rį.

„Ra­šau iš mei­lės Žel­vos kraš­tui, iš pa­gar­bos žel­viš­kiams. La­bai nuo­sta­būs žmo­nės Žel­voj – švie­sūs, ge­ri, daug ži­nan­tys, la­bai my­lin­tys tą sa­vo kraš­tą. Su Ra­sa daug jų ap­lan­kėm, kal­bė­jo­mės, klau­sė­mės... Kai ku­rių ne­bė­ra... Ir jų pa­sa­ko­ji­mai at­gu­lė į mū­sų kny­ge­les“, – pa­sa­ko­jo lau­re­a­tė. 

Po­kal­biai su vie­tos gy­ven­to­jais lei­di­nių su­da­ri­nė­to­joms – vie­nas ker­ti­nių ak­me­nų. Dar nau­do­ta­si mo­kyk­los mu­zie­jaus me­džia­ga, daug lai­ko pra­leis­ta dir­bant su Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės Mar­ty­no Maž­vy­do ir ki­tų bib­lio­te­kų ar­chy­vais. „Ren­giant kny­gas, mums daug „pa­dė­jo“ kry­žiai ir ki­ti is­to­ri­ją at­spin­din­tys me­di­nės ar­chi­tek­tū­ros pa­min­klai“, – sa­ko Z. Kriau­čiū­nie­nė. 

Už pra­smin­gą dar­bą pre­mi­jos lau­re­a­tei dė­ko­jo ir ją ap­do­va­no­jo ra­jo­no me­ras Vy­das Pa­knys bei sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros ir vie­šų­jų ry­šių sky­riaus ve­dė­ja Lo­li­ta Ge­ruls­kie­nė. Mo­ky­to­ją svei­ki­no Žel­vos se­niū­nas Kęs­tu­tis Mi­ka­la­jū­nas, Žel­vos vi­du­ri­nės mo­kyk­los di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Zo­fi­ja Ra­moš­kie­nė, sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tė Vi­du­tė Ta­ma­šaus­kie­nė. 

Ren­gi­ny­je kon­cer­ta­vo mo­ky­to­jo Vil­man­to Driu­ko auk­lė­ti­niai – šios mo­kyk­los jau­nie­ji at­li­kė­jai. Ar­mo­ni­ko­mis links­mai grie­žė Juo­zo Va­si­liaus­ko va­do­vau­ja­mi žel­viš­kiai mu­zi­kan­tai. 

Pa­svei­kin­ti Z. Kriau­čiū­nie­nės at­vy­ko Lie­tu­vos mo­ky­to­jų li­te­ra­tų „Spin­du­lio“ drau­gi­jos na­riai. Jai dė­ko­jo šios drau­gi­jos va­do­vė mū­sų kraš­tie­tė Al­bi­na Tu­mai­tė-Po­vi­la­vi­čie­nė. Sve­čių do­va­na lau­re­a­tei – po­ezi­ja ir jau­no­sios li­te­ra­tės Ru­gi­lės Vie­ve­sy­tės au­to­ri­nės dai­nos, pri­ta­riant gi­ta­ra.

Autorė: Vai­do­tė ŠANTARIENĖ