Panemunės keliais – tarp pilių ir piliakalnių...

Tęs­da­mi ke­lio­nių ma­ra­to­ną, ra­jo­no bib­lio­te­ki­nin­kai lei­do­si pa­ne­mu­nės ke­liais – nuo Kau­no pro Rau­dond­va­rį, Se­re­džių, Ve­liuo­ną, Rau­do­nę link Pa­ne­mu­nės, ap­lan­ky­da­mi pi­lis ir pi­lia­kal­nius, gro­žė­da­mie­si sma­rag­di­ne Ne­mu­no šlai­tų ža­lu­ma.

 

Au­ga­lų ka­ra­li­jo­je – ir to­kie „gy­ven­to­jai“.


 

Pa­sie­kę Kau­ną, su­ka­me į Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Kau­no bo­ta­ni­kos so­dą, šie­met šven­čian­tį 90 me­tų ju­bi­lie­jų. Įsteig­tas 1923 m. Fre­dos dva­ro par­ke, už­iman­tis 62,5 ha plo­to, so­das kas­met su­lau­kia per 50 tūkst. lan­ky­to­jų. Už tai rei­kia dė­ko­ti iš Tar­tu ki­lu­siam bo­ta­ni­kos pro­fe­so­riui Kon­stan­ti­nui Re­ge­liui, su­kū­ru­siam šią uni­ka­lią ža­li­ą­ją sa­lą.

Šian­die­ną čia au­gi­na­ma 7300 pa­va­di­ni­mų au­ga­lų. Bu­vu­sio dva­ro sa­vi­nin­ko Juo­zo God­lev­skio gar­bei jo ini­cia­lų J ir G for­mos įreng­tus par­ko tven­ki­nius juo­sia til­te­liai, se­ni au­ten­tiš­ki ta­kai. Mus ly­din­ti so­do va­do­vė pa­ta­ria čia pat pa­si­skin­ti šil­kme­džio la­pų ir uo­gų – tai esą pa­de­da gra­žin­ti kū­no for­mas, o ir odai la­bai svei­ka – bus švel­ni, kaip šil­kas...

Ne ma­žiau įdo­mi ir ša­lia ža­liuo­jan­ti že­muo­gi­niu me­džiu va­di­na­ma ame­ri­ki­nė aka, ke­lis kar­tus per me­tus pra­žys­tan­ti že­muo­gių aro­ma­to žie­dais. 100 met­rų už­au­gan­tis eu­ka­lip­tas ne­pū­va van­de­ny­je, to­dėl nau­do­ja­mas til­tų pa­sto­liams sta­ty­ti. O štai bam­bu­ko šak­nys la­bai ašt­rios, to­dėl se­no­vė­je bū­da­vo skir­tos baus­ti nu­si­kal­tė­lius, iš­da­vi­kus ir... ne­iš­ti­ki­mas žmo­nas. To­kius ne­lai­mė­lius tie­siog pa­so­din­da­vo ant iš­si­raiz­giu­sių bam­bu­ko šak­nų.

Ta­čiau so­do ka­ra­li­ją ly­di ne tik šiur­pios is­to­ri­jos. An­tai pa­gal ben­drą su pran­cū­zais pro­jek­tą at­nau­jin­tas par­ko ro­žy­nas, ku­ria­me švy­ti 350 veis­lių ro­žių žie­dų. Al­pi­na­riu­me eks­po­nuo­ja­ma apie 140 rū­šių su­me­dė­ju­sių, žo­li­nių bei svo­gū­ni­nių au­ga­lų, at­nau­jin­ta tul­pių ir žy­din­čių tik vie­ną die­ną le­li­jų ko­lek­ci­ja. Dar vie­na par­ko puoš­me­na ir ma­žų­jų lan­ky­to­jų džiaugs­mas – di­džiau­sias Lie­tu­vo­je Šim­ta­ko­jis – vikš­ro for­mos de­ko­ra­ty­vi­nė skrob­lų gy­vat­vo­rė. Re­kor­di­nį – 8 m aukš­čio ir 76 m il­gio ža­lio­jo mil­ži­no dy­dį už­fik­sa­vo agen­tū­ra „Fak­tum“.

Spal­vo­to­je jur­gi­nų, at­ke­lia­vu­sių ne tik iš Mad­ri­do bo­ta­ni­kos so­do ar Pie­tų Ame­ri­kos aukš­ti­kal­nių, jū­ro­je – dau­giau kaip 320 veis­lių ir hib­ri­dų...

***

Ne­mu­no ir Ne­vė­žio upių san­ta­ko­je įsi­kū­ręs Rau­dond­va­rio dva­ras pa­si­tin­ka Men­del­so­no mar­šu. Šeš­ta­die­nis – ves­tu­vių die­na. Tuok­tis gra­fo Tiš­ke­vi­čiaus rū­muo­se, gar­sė­ju­siuo­se kaip kul­tū­ros ir me­no cen­tras, įspū­din­ga. Kaip ir pats gra­fo, tu­rė­ju­sio 99 dva­rus, gy­ve­ni­mas. Ga­lė­jo tu­rė­ti jų ir vi­są šim­tą, ta­čiau nuo šim­to­jo dva­ro bū­da­vo skai­čiuo­ja­mi di­des­ni mo­kes­čiai. Už­tat jo ar­kli­džių grin­dys bu­vo iš­klo­tos par­ke­tu, o su­grį­žu­siems iš lau­kų ris­tū­nams bū­da­vo nu­plau­na­mos ka­no­pos.

Rau­dond­va­ris – kom­po­zi­to­riaus, var­go­ni­nin­ko, pe­da­go­go, pir­mo­sios Lie­tu­vo­je dai­nų šven­tės 1924 m. vy­riau­sio­jo di­ri­gen­to ir ren­gė­jo, Kau­no dva­si­nės se­mi­na­ri­jos pro­fe­so­riaus Juo­zo Nau­ja­lio gim­ti­nė. Jo veik­lą ver­ti­no Lie­tu­vos pre­zi­den­tas An­ta­nas Sme­to­na, ap­do­va­no­jęs kom­po­zi­to­rių Lie­tu­vos Di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio or­di­nu. Ita­li­jos ka­ra­lius Vik­to­ras Ema­nu­e­lis III sky­rė J. Nau­ja­liui Ita­li­jos ka­rū­nos or­di­no Ko­man­do­ro laips­nio di­plo­mą. Ki­tą­met mi­nė­si­me 145-ąsias kom­po­zi­to­riaus gi­mi­mo me­ti­nes.

***

Stab­te­lė­ję Se­re­džiu­je, ko­piam į Pa­le­mo­no kal­nu va­di­na­mą pi­lia­kal­nį, dai­ry­da­mie­si į stul­bi­nan­čio gro­žio Ne­mu­no slė­nius. Ko­pėm ir į 33,5 m Rau­do­nės pi­lies bokš­tą, pa­sie­kėm ir Vy­tė­nų pi­lies bokš­to sto­ge­lį.

Ve­liuo­na – vie­na se­niau­sių Lie­tu­vos gy­ven­vie­čių. Ar­che­o­lo­gų tei­gi­mu, čia žmo­nės gy­ve­no jau prieš 10 tūkst. me­tų. Ka­dai­se čia sto­vė­ju­si Ju­ni­ge­dos pi­lis, vė­liau pa­va­din­ta Ve­liuo­nos var­du, bu­vo svar­biau­sias lie­tu­vių ko­vų su kry­žiuo­čiais gy­ny­bi­nis įtvir­ti­ni­mas. Pa­sak is­to­ri­kų, gin­da­mas Ve­liuo­nos pi­lį, žu­vo ir čia bu­vo pa­lai­do­tas Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Ge­di­mi­nas.

Pa­ne­mu­nės, Gel­gau­dų, Vy­tė­nų pi­lis – tai dar ne vi­si var­dai, ku­riais ji bu­vo va­di­na­ma per 400 sa­vo gy­va­vi­mo me­tų. Stūk­san­ti ant kal­vos, ap­sup­ta pen­kių tven­ki­nių, tu­rė­ju­si ke­tu­ris ma­lū­nus, šian­dien ji – au­ten­tiš­kiau­sia iš XVII–VIII a. re­zi­den­ti­nių Lie­tu­vos pi­lių. Da­bar pri­klau­so Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jai. Vieš­na­gės pi­ly­je me­tu gro­žė­jo­mės ori­gi­na­lio­mis aka­de­mi­jos stu­den­tų kū­ry­bos dar­bų pa­ro­do­mis, ins­ta­lia­ci­jo­mis. Jų kū­ry­bos pa­ro­dą ke­ti­na­ma su­reng­ti ir Uk­mer­gės bib­lio­te­ko­je.

Autorė: Ra­sa GRIŠKEVIČIENĖ

3 straipsnio 2 nuotr.09-16

Tu­ris­tus trau­kia Rau­do­nės pi­lis.


 

 

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Kuponas Ukmergės žinios

Veterinarijos klinika

Pridavimas

Ukmerges siluma

Vilkmerge restoranas

Ar domitės artėjančiais Seimo rinkimais?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

Floros Studija

sale

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų