Gedimino Nemunaičio nuotr. Piliakalnio aplinka gerokai pasikeitė.

Dar­bai prie pi­lia­kal­nio vyks­ta pa­gal pro­jek­tą „Uk­mer­gės mies­to vie­šo­sios tu­riz­mo in­fra­struk­tū­ros vys­ty­mas“. Čia tvar­ko­ma ap­lin­ka, ren­gia­ma vie­šo­ji tu­riz­mo in­fra­struk­tū­ra.

Per Uk­mer­gė­lės upe­lį nu­ties­tas mo­no­li­ti­nis gelž­be­to­nio til­te­lis. Jo vi­du­ry­je bus įreng­ta įspū­din­ga de­ko­ra­ty­vi de­ta­lė – stik­li­nė nak­tį švie­čian­ti priz­mė.

Upe­lio kran­tai klo­ja­mi lau­ko ak­me­ni­mis, be­veik baig­ti res­tau­ruo­ti prie pi­lia­kal­nio esan­tys griu­vė­siai, pa­sta­ty­ta est­ra­da, įreng­ta lai­ki­na sce­na.

Dar li­ko ne­pa­baig­ti ties­ti pės­čių­jų ta­kai. Jie dė­lio­ja­mi skal­dy­tais ir lau­ko ak­me­ni­mis, trin­ke­lė­mis.

Pro­jek­to ver­tė – dau­giau kaip mi­li­jo­nas li­tų. Iš eu­ro­pi­nių fon­dų ski­ria­ma 85 pro­cen­tai lė­šų, 15 pro­cen­tų pri­si­dės sa­vi­val­dy­bė.

Pi­lia­kal­nio ap­lin­ką pra­dė­ta tvar­ky­ti pra­ei­tų me­tų va­sa­rą.

Dar­bus at­lie­ka kon­kur­są lai­mė­ju­si AB VITI. Šios įmo­nės rin­ko­da­ros di­rek­to­rius Ri­man­tas Gri­gai­tis pa­sa­ko­jo, kad pra­džio­je už­strig­ta dėl ar­che­o­lo­gi­nių ty­ri­mų. Mat pi­lia­kal­nio pa­pė­dė­je esan­čio­je te­ri­to­ri­jo­je nu­ma­čius sta­ty­ti am­fi­te­at­rą, pri­rei­kė iš­tir­ti kul­tū­ri­nius sluoks­nius, ku­riuo­se ap­tin­ka­ma žmo­gaus veik­los žen­klų. Per­nai va­sa­rą pra­dė­jus tir­ti kul­tū­ri­nius sluoks­nius, skverb­ta­si į 2 met­rų že­mės sluoks­nį.

Ap­ti­kus se­nus pa­ma­tus, dar­bai su­stab­dy­ti, kol bu­vo iš­si­aiš­kin­ta, jog jie nė­ra to­kie svar­būs is­to­ri­niu ir ar­che­o­lo­gi­niu po­žiū­riu, kad rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti nu­ma­ty­tos per­tvar­kos prie pi­lia­kal­nio.

Spe­cia­laus lei­di­mo pri­rei­kė ir no­rint nu­griau­ti prie Ute­nos gat­vės esan­čią se­no­sios pir­ties sie­ną. Ją, ge­ro­kai pa­svi­ru­sią, nu­ma­ty­ta at­sta­ty­ti.

Po šių pri­vers­ti­nių per­trau­kų sta­ty­bos įmo­nei leis­ta dar­buo­tis to­liau, ta­čiau įsi­va­žiuo­ti jau ne­bu­vo kur – pra­si­dė­jo žie­ma.

Su­tar­ty­je, pa­si­ra­šy­to­je su Uk­mer­gės sa­vi­val­dy­be, bu­vo nu­ma­ty­ta, kad šių me­tų ge­gu­žę ob­jek­tas tu­ri bū­ti pa­baig­tas.

Ta­čiau ter­mi­nui ei­nant į pa­bai­gą pa­aiš­kė­jo, jog at­si­lie­ka­ma.

R. Gri­gai­tis sa­ko, kad dar kar­tą ko­ją pa­ki­šo ne­įpras­tai vė­ly­vas pa­va­sa­ris.

„Res­tau­ra­vi­mo dar­bai la­bai spe­ci­fi­niai – tik­rai ne vi­sus ga­li su­si­dė­lio­ti die­nų ar sa­vai­čių tiks­lu­mu. Ne­men­ki truk­džiai – ir su kul­tū­ros pa­vel­du su­si­ju­sios pro­ce­dū­ros“, – aiš­ki­na pa­šne­ko­vas.

Dėl šių prie­žas­čių su­tar­ties ter­mi­nas bu­vo ati­dė­tas iki lie­pos pa­bai­gos.

At­ei­ty­je – ant­ro­jo pro­jek­to eta­po me­tu – pla­nuo­ja­ma nu­ties­ti ta­kus iki Vy­tau­to gat­vės, pa­sta­ty­ti dar vie­ną til­te­lį per upe­lį, ant pi­lia­kal­nio iš­kirs­ti me­džius. Ke­le­tas bū­si­mų pi­lia­kal­nio ak­cen­tų – vin­giuo­jan­tys laip­tai su te­ra­so­mis, ap­švie­ti­mas.

„Ma­nau, kad tik­rai bus gra­ži ir pa­to­gi vie­ta. Ją tu­rė­tų pa­mėg­ti ir uk­mer­giš­kiai, ir iš ki­tų sa­vi­val­dy­bių ar ša­lių at­vyks­tan­tys sve­čiai“, – pi­lia­kal­nį tap­siant trau­kos cen­tru prog­no­zuo­ja R. Gri­gai­tis.

Autorė: Li­gi­ta JUODVALKIENĖ