Gedimino Nemunaičio nuotr.

Mies­to se­niū­nė Zi­ta Pe­čiu­lie­nė pa­sa­ko­jo pra­va­žia­vu­si pa­lei upę įreng­tus pa­plū­di­mius ir pa­ti pa­si­bai­sė­jus: šiukš­lių pil­na, o šiukš­lia­dė­žių ne­ma­ty­ti.

Pa­sak se­niū­nės, bė­da ta, kad bent kiek dai­les­nę šiukš­lia­dė­žę pa­sta­ty­ti tie­siog ne­įma­no­ma, nes nė­ra tam skir­tų lė­šų. O be to, čia pa­sta­tai – čia ran­di su­lau­žy­tą, su­nio­ko­tą. Tai pa­ro­do pės­čių­jų ta­ko, ku­rį nuo­lat siau­bia chu­li­ga­nai, pa­vyz­dys.

Se­niū­nė sa­kė anks­čiau bu­vo iš­sa­kiu­si min­tį vie­to­je šiukš­lia­dė­žių pau­py­je pa­sta­ty­ti šu­li­nio ri­ti­nius ar kaž­ką pa­na­šaus, kas bū­tų sun­kus ir pa­tva­rus. Ta­čiau tuo­met bu­vo su­kri­ti­kuo­ta: esą ne­gra­žu. „Bet iki šiol nie­kas taip ir ne­pa­siū­lė va­rian­to, kaip pro­ble­mą iš­spręs­ti ne­tu­rint lė­šų ir dar ži­nant, kad gra­žus daik­tas bus grei­tai su­nai­kin­tas“, – guo­dė­si Z. Pe­čiu­lie­nė.

Vis dėl­to, ji pa­ža­dė­jo, kad ar­ti­miau­siu me­tu šiukš­lia­dė­žės, nors dar ne­aiš­ku, ko­kios, pau­pio plia­žuo­se bus pa­sta­ty­tos.

Autorė: Vil­ma NEMUNAITIENĖ