Spausdinti šį puslapį

Renkantis tarp sostinės ir kaimo, nugalėjo Laumėnai

Ukmergės rajono taryba šiemet pasipildė pirmą kartą šiuos postus užėmusiais politikais. Viena iš jų – socialdemokratų partijos atstovė, Seimo nario Arūno Dudėno žmona Aira Dudėnienė. 31 metų A. Dudėnienė turi teisinį magistro išsilavinimą. Dirbo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo padėjėja. 

Gedimino Nemunaičio nuotr. Naujoji tarybos narė A. Dudėnienė.


Šiuo metu moteris – motinystės atostogose. Su vyru augina dvejų metukų dar neturintį sūnelį Armandą.

Nors turėjo galimybę likti gyventi Vilniuje, pora prieš dvejus metus įsikūrė Airos gimtinėje – Želvos seniūnijoje, Laumėnų kaime.

Auginant vaikelį jaunai šeimai dažnai reikia pagalbos. Kieno pagalbos pirmiausiai šaukiatės?

Kai prireikia, padeda mamos. Arūno mama dirba, tad jai sunkiau.

Mano mama – pensininkė, kai prireikia, visada atvažiuoja iš Ukmergės padėti. Be to, Laumėnuose gyvena dvi mano seserys Gražina ir Nijolė. Problemų, kam palikti vaikelį, dėl to tikrai labai sumažėja.

Rudenį vėl tapsite mama. Svajojote apie didelę šeimą?

Labai norėjom antro vaikelio, kai nedidelis amžiaus skirtumas, vaikams šeimoje augti smagiau. O be to, ir pačiai geriau vienu kartu, o ne kelis kartus iškristi iš darbo rinkos.

Kokioje šeimoje pati augote?

Mūsų buvo keturios seserys. Aš jauniausia, pagrandukė. Dabar su sesers sūnumi esame bendraamžiai. Bet iš po mamos sparnelio išskridau labai greitai. Po to, kai baigiau Želvos mokyklą, toliau ėjau mokytis mieste į gimnaziją. Kad nereiktų kasdien važinėti iš Laumėnų, apsigyvenau pas tetą Ukmergėje. O tėvai liko ūkininkauti kaime.

Dabar jauni žmonės bėga į didmiesčius, o jūs grįžote į tėviškę, kodėl?

Kai jau buvau studentė, tėvelis labai sunkiai susirgo, ūkį išlaikyti tėvams buvo per sunku. Priėmė sprendimą palikti namus ir kraustytis į Ukmergę. Tėvelis greitai mirė, o mama liko gyventi Ukmergėje. Ji čia turi įvairios veiklos. O mes gimus sūnui  nutarėme, kad kaime vaiką auginti geriau nei mieste: grynas oras, uždaras kiemas.

Kaip susipažinote su būsimu vyru?

Mes su Arūnu – klasiokai. Gimnazijoje mokėmės toje pačioje klasėje. Bet draugauti pradėjome 12-oje klasėje, o susituokėm 2007 metais.

Buvote gera mokinė?

Buvau pavyzdinga, mokytis sekėsi gerai, veikla buvo kuo įvairiausia – dramos būrelis, choras, sportas.

Kodėl rinkotės teisininkės specialybę?

Nuo vaikystės įsivaizdavau save kaip moterį su plaktuku – teisėją, priimančią sprendimus. Šis darbas – mano siekiamybė ir tikslas.

Sutuoktinis dirba Seime, nuolat išvykęs, kviečiamas į renginius, pobūvius. Ar lengva išmokti pasitikėti?

Pasitikėjimas šeimoje turi būti. Progų Arūnas tikrai turi labai daug. Turi ir visus duomenis – išvaizdą ir intelektą, na, ir pareigas. Nežinau, kas bus ateityje, bet suprantu, kad moralinės vertybės jam yra labai aukštos. Esam jam prioritetas. Santuoka jam, kaip ir man, yra šventa, o priesaika prieš Dievą yra įsipareigojimas be išlygų visam gyvenimui, o ne tušti žodžiai. Jis niekada nesako: sėdėk namie, ragina, kviečia kuo daugiau laiko praleisti kartu. Daug kur į renginius einam kartu.

Kartu susidomėjote politika?

Arūnas apie tai svajojo. Tai buvo jo siekiamybė. Jis politikos mokslus pasirinko. O aš visada buvau šalia ir man tai taip pat tapo įdomu, aktyviai dalyvavau Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos veikloje. Dabar, galima sakyti, politika tapo mūsų gyvenimo būdu.

Tapus tarybos nare, kokią sritį ketinate kuruoti?

Neketinu labai kovoti dėl kažkurios srities. Galėsiu kuruoti bet kurią. Esu naujokė ir tikrai daug ko turėsiu mokytis.

O kaip planuojate suderinti darbą taryboje su motinyste?

Manau, kad tikrai suderinsiu. Tiesa, nedarbingumo metu posėdžiuose dalyvauti negalėsiu, bet vėliau tikrai susitvarkysiu. Koalicija yra labai tvirta ir dėl to tikrai jokių problemų nekils.

Prieš savivaldos rinkimus anketoje nurodėte, kad nepriklausote jokiai partijai. O dabar?

Priklausomybė partijai nesiderina su teisėjo darbu. O šis dar yra mano siekis. Tačiau esu aiškiai kairiųjų politinių pažiūrų. Visada sakau, kad pati blogiausia ideologija yra neturėti ideologijos, aš ją turiu, man yra priimtina, ir mano nuomone, labiausiai į žmogų orientuota socialdemokratų partijos ideologija.

Turite nemažą ūkį. Ar ūkininkaujant atliekate kokias nors pareigas?

Apie 150 hektarų. Bet aš prie ūkio prisidedu minimaliai. Buhalterijai tvarkyti, projektams rengti samdome specialistus. Manau, kad pats visko negali išmanyti. O ūkio darbus atlikti padeda giminaičiai. Kai labai reikia, Arūnas pats sėda prie technikos, tačiau tam laiko beveik neturi.

O prie namų darže darbuojatės? Ką sodinote?

Turime šiltnamį, daržą, o pernai pasodinom nemažą sodą. Vaismedžiai buvo per seni, juos teko išpjauti ir sodinti naujų. Sodinome obelaičių, vyšnių, trešnių, gal kokių 30 medelių.

Vadinasi, iš kaimo kraustytis neketinate?

Dabar – tikrai ne, o kaip bus, kai vaikai pradės eiti į mokyklą, – žiūrėsim.

Gal jau išrinkote vardą būsimai atžalai?

Kai gimė sūnus, vardą rinkome iš A raidės, kaip ir mūsų su Arūnu. Dabar žinome, kad vėl pirmoji raidė bus A, taigi paieškų ratas gerokai susiaurės.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Vilma Nemunaitienė

 Dudėnų šeima pajūryje


 

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)