Gedimino Nemunaičio nuotr.

Iš­kvies­ta grei­to­ji nu­ve­žė į li­go­ni­nės Pri­ėmi­mo sky­rių. „Gy­dy­to­jai ne­ži­no­jo, kas man yra, at­li­ko la­bai daug ty­ri­mų, o šeš­ta­die­nį iš­ope­ra­vo apen­di­ci­tą“, – pa­sa­ko­jo uk­mer­giš­kė.

Ka­dan­gi yra vie­ni­ša, sa­kė, jog ne­bu­vę kam nei dra­bu­žių, nei ko ki­ta į li­go­ni­nę at­neš­ti. Ne­tu­rė­jo ir nė vie­no li­to. Ne­pai­sant to, pa­si­ju­to ap­sup­ta dė­me­sio ir ši­lu­mos. Taip rū­pes­tin­gai su ja el­gė­si Chi­rur­gi­jos sky­riaus, ku­riam va­do­vau­ja gy­dy­to­jas Re­mi­gi­jus Ju­zu­lė­nas, dar­buo­to­jai.

„Esu jiems la­bai la­bai dė­kin­ga už tai – rū­pi­no­si ma­ni­mi nuo dū­šios. Ir no­riu pa­neig­ti min­tis, kad li­go­ni­nė­je gy­dy­to­jai tik ir lau­kia ky­šių“, – pa­sa­ko­jo mū­sų skai­ty­to­ja.

Autorė: Vil­ma NEMUNAITIENĖ