Gedimino Nemunaičio nuotr. Jubiliejų šventė ir įstaigos darbuotojai, ir gyventojai.
Deltuvos senelių namai duris atvėrė 1995-ųjų sausį. Šią idėją įgyvendino tuometinis klebonas Kazimieras Gražulis su bendraminčiais. Šiuo metu įstaigoje gyvena 33 garbaus amžiaus ukmergiškiai: 7 vyrai ir 26 moterys. Čia dirba 19 darbuotojų.
Pernai Deltuvos senelių namai gavo šiai veiklai privalomą licenciją.
Deltuvos parapijos klebonas Gintautas Naudžiūnas į susirinkusius jubiliejinės šventės dalyvius kreipėsi labai prasmingais pastebėjimais. Pasak jo, iš vienos pusės senelių namai – tam tikra našta visuomenei. „Bet be senelių, ligonių taptume cinikais, egoistais ir nustotume būti žmonėmis. Jie mus moko, auklėja, rodo, kas bus su mumis. Jie byloja, kad gyvenimas keičiasi ir suteikia progą mums tapti geresniais“, – kalbėjo klebonas. Už įgyvendintą idėją jis dėkojo kunigui K. Gražuliui.
Pats K. Gražulis pasidžiaugė atvykęs į kraštą, kuriame teko dirbti dešimtmetį. Svečias pasakojo, kad atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę tuomečiai senelių namai buvo labai vargani, įspūdis juose apsilankius – slogus. Taip jam gimė mintis įkurti kitokius – katalikiškus senelių namus. Tokios įstaigos, anot jo, visais amžiais buvo krikščionių steigiamos ir globojamos.
Idėjos pradininkas neužmiršo tuometinio žemės ūkio bendrovės vadovo Zigmo Sedlecko, kuris buvusias Deltuvos vaikų darželio patalpas nutarė ne parduoti, o padovanoti Deltuvos parapijai.
Nepamiršo dvasininkas ir šiuo metu Birštone gyvenančios gydytojos Teresės Žižienės. Jos rūpesčiu iš Maltos ordino gautas finansavimas pastato remontui – naujam stogui ir langams. Sulaukta ir kitų rėmėjų pagalbos. „Išvažiavau iš Ukmergės, kai dar senelių namų čia nebuvo“, – pasakojo K. Gražulis.
Pradėtus darbus tęsė iš jo parapijos reikalus perėmęs kunigas Sigitas Bitkauskas. Renginyje jis taip pat pasidalino šiltais savo prisiminimais. Atviravo, kad atvykęs į Deltuvą – pirmąją savo klebonavimo vietą – nebuvo labai sužavėtas paveldėtomis statybomis. Tačiau darbai įsivažiavo, baigėsi ir atėjo metas rinkti namų gyventojus.
Kunigas prisimena, iš kokios varganos buities ir net bado traukė senelius, kokiame skurde juos savo trobelėse rado. Pirmųjų gyventojų buvo septyni. Naujosios įstaigos direktoriaus pareigas ėjo pats klebonas. Pats jis tvarkė ūkinius reikalus ir net sudarinėjo valgyklos meniu. „Lėšų nebuvo. Tiesiog kapstėmės. Tai, ką pamačiau dabar, nėra nė ko lyginti“, – prisiminimais dalinosi kunigas S. Bitkauskas.
Jo darbus tęsė ir senelių namais rūpinosi klebonas Šarūnas Leskauskas. „Geriau, kad šių namų nebūtų. Bet jie yra ir svarbu, kad juose gyvuotų mielaširdystė“, – kalbėjo ne vienerius metus čia dirbęs dvasininkas.
Įstaigos darbuotojus su jubiliejumi sveikino Deltuvos seniūnas Salvijus Stimburys, rajono vadovai: savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas, rajono mero pavaduotojas Rolandas Janickas, Socialinės paramos skyriaus vedėja Valdonė Ginaitienė. Atvyko kolegų pasveikinti Želvos senelių namų direktorė ir klebonas Petras Avižienis, kiti svečiai. Padėkos žodį tarė įstaigos direktorius Saulius Venskauskas.
Renginio vedėjos – socialinės darbuotojos Asta Buzienė, Irma Vaitaitienė – atminimo suvenyrais apdovanojo visus čia dirbusius ir dabar dirbantį kleboną.
Pagerbtos ilgametės įstaigos darbuotojos Stanislava Černiauskienė, Stasė Rutavičienė, Gražina Tuzikaitė. Į šventę susirinkusiuosius linksmino Edvardo Ratauto iš Veprių vadovaujami muzikantai.
Vilma NEMUNAITIENĖ