Tau­jė­nų pra­di­nu­kai.

Jie tu­ri bū­ti drą­sūs, stip­rūs ir su­ma­nūs. Ug­nia­ge­siai-gel­bė­to­jai pa­de­monst­ra­vo, kaip kau­kia ma­ši­nų si­re­nos, ku­rios pra­ne­ša apie iš­vy­ki­mą į gais­rą, kaip iš­sklei­džia­mos ko­pė­čios, ku­rio­mis ga­li­ma įlip­ti į de­vin­tą aukš­tą.

Ant­ro­ji vie­ta – UAB „Lik­me­rė“. Čia vai­kai bu­vo pa­ly­dė­ti į ce­chą, kur vy­ko me­die­nos ap­dir­bi­mo dar­bai, ste­bė­jo „me­džio ke­lio­nę“: rąs­tai džio­vi­na­mi, nu­sku­ta­ma žie­vė, pjaus­to­mi. Iš gau­na­mo plo­no me­džio sluoks­nio vė­liau ga­mi­na­ma fa­ne­ra, o iš jos – bal­dai. Mo­ki­niai su­si­pa­ži­no su me­die­nos ap­dir­bi­mo ope­ra­to­riaus dar­bu.

Apie sa­vo dar­bą pa­sa­ko­jo ir Uk­mer­gės me­te­o­ro­lo­gi­jos sto­ties va­do­vas. Ši sto­tis gy­vuo­ja jau 91 me­tus. Me­te­o­ro­lo­gi­jos dar­buo­to­jai bu­vo pa­ruo­šę mo­ki­niams įvai­riau­sių mįs­lių apie gam­tą, jos reiš­ki­nius.

Vė­liau vi­si bu­vo pa­kvies­ti į aikš­te­lę, ku­rio­je sto­vi įren­gi­niai, skir­ti gam­tos reiš­ki­nių ste­bė­ji­mui, ma­ta­vi­mui. Va­do­vas su­pa­žin­di­no mo­ki­nius su me­te­o­ro­lo­go dar­bu ir įran­ga, ku­ri rei­ka­lin­ga me­te­o­ro­lo­gui at­lie­kant įvai­riau­sius ste­bė­ji­mus.

UŽ inf.