Į tragedijos vietą atskubėjo ugniagesiai gelbėtojai. Gedimino Nemunaičio nuotr.

Skau­di ne­lai­mė Vil­niaus gat­vės 120 nu­me­riu pa­žy­mė­to­je buvusioje ga­myk­lo­je nu­ti­ko šeš­ta­die­nio ry­tą, apie 9 val. 40 min.

Po­li­ci­jai bu­vo pra­neš­ta apie griu­vė­siuo­se pri­spaus­tą še­šio­lik­me­tį.

Ne­tru­kus pa­aiš­kė­jo, kad kris­da­mas be­to­ni­nis blo­kas pri­spau­dė kon­struk­ci­jo­se me­ta­lą ar­džiu­sį vai­ki­ną. Blo­ko bū­ta di­džiu­lio. Nuo pa­tir­tos trau­mos vai­ki­nas mi­rė vie­to­je. Kar­tu su juo bu­vęs vien­me­tis drau­gas apie tai pa­pa­sa­ko­jo ša­lia gy­ve­nan­tiems moks­lei­vio ar­ti­mie­siems, o šie – po­li­ci­jai.

Į ne­lai­mės vietą bu­vo iš­siųs­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai ir nie­ko jau ne­be­ga­lė­ję pa­dė­ti grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai.

Ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai, pa­nau­do­ję pneu­ma­ti­nę įran­gą, pa­kė­lė per­den­gi­mo plokš­tę ir iš­trau­kė žu­vu­sio­jo kū­ną.

Įta­ria­ma, jog žu­vu­sy­sis su drau­gu ar­dy­da­mi pa­sta­to sie­nas iš­imi­nė­jo me­ta­li­nes pa­sta­to kon­struk­ci­jas. Jas par­duo­da­vo me­ta­lo su­pir­kė­jams. Ka­žin, ar at­si­tik­ti­nai ne­lai­mės vie­to­je su­kio­jo­si ir vy­rai, uk­mer­giš­kiams pa­žįs­ta­mi kaip sta­ty­bi­nių me­džia­gų su­pir­kė­jai.

Šioje vietoje gelžbetonio blokas prispaudė šešiolikmetį.

Sten­gė­si pra­si­ma­ny­ti pi­ni­gų

Žu­vęs še­šio­lik­me­tis mo­kė­si de­šim­to­je kla­sė­je. Tą pa­čią kla­sę lan­kė ir jo kai­my­nas, kar­tu bu­vęs tra­ge­di­jos vie­to­je ir sa­vo aki­mis ma­tęs ben­drak­la­sio žū­tį.

Mo­kyk­los, ku­rio­je mo­kė­si žu­vęs pa­aug­lys, pe­da­go­gai jį api­bū­di­no tei­gia­mai, sa­kė – bu­vęs tvar­kin­gas, man­da­gus. Ta­čiau mo­ky­to­jai ne­nei­gė: šei­ma, ku­rio­je jis au­go, kė­lė di­de­lių rū­pes­čių, tė­vai gir­ta­vo, tad vai­ki­nas vi­saip sten­gė­si pra­si­ma­ny­ti pi­ni­gų tal­kin­da­mas su­au­gu­siems įvai­riuo­se pa­die­niuo­se dar­buo­se. Dau­gia­vai­kė­je šei­mo­je še­šio­lik­me­tis bu­vo jau­niau­sias.

Pe­da­go­gai tvir­ti­no ne vie­ną kar­tą lan­kę­si jo tė­vų na­muo­se ir net siū­lė tvar­ky­ti do­ku­men­tus ir ap­gy­ven­din­ti moks­lei­vį val­diš­ko­je įstai­go­je. Ta­čiau to­kį pa­siū­ly­mą pats vai­ki­nas ka­te­go­riš­kai at­me­tė.

Da­bar di­džiau­sias mo­ky­to­jų rū­pes­tis – kaip pa­gel­bė­ti žu­vu­sio­jo ben­drak­la­siui, ma­čiu­siam tra­giš­ką drau­go mir­tį. Su juo ben­draus psi­cho­lo­gai.

Kas­dien vi­rė dar­bai

Ap­lin­ki­niai gy­ven­to­jai pa­sa­ko­jo, kad pas­ta­ruo­ju me­tu ga­myk­los griu­vė­siuo­se kas­dien vi­rė dar­bas.

Ka­dan­gi leng­vai pa­sie­kia­mos ver­tin­gos me­džia­gos iš­vog­tos jau se­niai, da­bar no­rint pa­si­pe­lny­ti tek­da­vo ge­ro­kai pa­plu­šė­ti. Ver­tin­giau­sias li­kęs gro­bis – kon­struk­ci­jas tvir­ti­nan­tis me­ta­las. Jį įma­no­ma pa­siek­ti tik pjau­nant me­ta­lui pjau­ti skir­tais pjūk­lais. Bū­tent taip dar­ba­vo­si ir žu­vu­sy­sis.

Bu­vu­si kok­lių ce­cho ga­myk­la tuš­čia sto­vi jau ne vie­ne­rius me­tus. Ją yra įsi­gi­ju­si UAB INVESTICON.

Maž­daug prieš tre­je­tą me­tų vie­na­me iš jos pa­sta­tų dar vei­kė ke­ra­mi­kos ce­cho par­duo­tu­vė. Tai­gi va­gys tuš­čiuo­se gre­ti­muo­se pa­sta­tuo­se dar­buo­da­vo­si pa­slap­čio­mis.

Kai sta­ti­nių sa­vi­nin­kai pa­si­kei­tė, o par­duo­tu­vė bu­vo už­da­ry­ta, sta­ty­bi­nių me­džia­gų va­gys pra­dė­jo dar­buo­tis at­vi­rai – die­nos me­tu.

Prieš tre­jus me­tus šio­je te­ri­to­ri­jo­je jau įvy­ko skau­di ne­lai­mė. Žais­da­mas elek­tros pa­sto­tė­je ap­de­gė 14 me­tų vai­kas.

Nė­ra spe­cia­lis­to

Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je jau dau­giau nei me­tus nė­ra spe­cia­lis­to, ku­ris bū­tų at­sa­kin­gas už sta­ti­nių nau­do­ji­mo prie­žiū­rą. Jau pa­reng­ti do­ku­men­tai ir ar­ti­miau­siu me­tu bus skel­bia­mas to­kio spe­cia­lis­to pa­ieš­kos kon­kur­sas.

Mies­to se­niū­nas Sta­sys Jac­kū­nas pri­si­mi­nė, kad prieš po­rą me­tų į ra­jo­no ta­ry­bą krei­pė­si bu­vu­sios ga­myk­los sta­ti­nių sa­vi­nin­kai, pra­šę at­leis­ti juos nuo že­mės mo­kes­čio. Ta­čiau to­kios leng­va­tos sa­vi­val­dy­bė ne­su­tei­kė.

Ra­jo­no me­ras Al­gir­das Ko­pūs­tas ap­gai­les­ta­vo, kad esant pri­va­čiai nuo­sa­vy­bei sa­vi­val­dy­bė tik­rai ne­ga­li im­tis pa­sta­tų grio­vi­mo ar te­ri­to­ri­jos ap­tvė­ri­mo dar­bų. Pa­sak me­ro, šio ne­kil­no­ja­mo tur­to sa­vi­nin­kai bu­vo ne kar­tą ra­gin­ti rū­pin­tis sa­vo tur­tu. Ta­čiau į tai dė­me­sio ne­krei­pė. Tad ga­myk­la yra įtrauk­ta į ne­pri­žiū­ri­mų pa­sta­tų są­ra­šą.

Pa­sak A. Ko­pūs­to, šią sa­vai­tę bus ban­do­ma dar kar­tą su­si­ras­ti sa­vi­nin­kus bei kreip­tis į teis­mą dėl ad­mi­nist­ra­ci­nių bau­dų sky­ri­mo.

Autorė: Vil­ma NEMUNAITIENĖ