Moteris teiravosi, ar ties kvartalu pušyną tvarkė miškininkai, o gal patys individualių namų savininkai? Jei patys, ar tai darė visiškai savarankiškai.

Moteris taip pat norėjo sužinoti, ar ateityje neplanuojama sutvarkyti, išretinti palei miestą esančių pušynų. Gal tai įtraukta į miškininkų planus?

Ukmergės miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Vilius Palionis sakė, kad miškų urėdijos darbuotojai minėtoje vietoje tikrai jokių miško tvarkymo darbų nevykdė.

V. Palionis pasakojo nuvykęs į minėtą vietą ir radęs ne tik gražiai išvalytą pušyną, bet, deja, ir pažeidimų. Vieno sklypo savininkas neseniai iškirto ne tik krūmus ir avietynus, bet ir gana brandžius medžius – aptikta pora neplonų kelmų. Sklypo savininkas iškviestas į Miškų urėdiją.

Pasak miškininko, trako (krūmų avietynų) kirtimui suderinimo nereikia nei tvarkant privatų, nei valdišką mišką. Tačiau nutarus kirsti net ir labai jaunus medelius, būtina to atsiklausti Miškų urėdijoje, suderinti su girininkija.

Primenama – drebulių, baltalksnių kirtimą su girininkija turi derinti ir privačių miškų savininkai.

Taigi, anot pašnekovo, prie miškų įsikūrę privačių valdų savininkai turėtų neužsimiršti besitvarkydami. Ypač jei miškas – valdiškas. Teirautis reikėtų telefonu 64355.

Į klausimą, ar Ukmergę supančių pušynų gražinimo darbų neketina imtis patys miškininkai, V. Palionis sakė, kad vadinamieji kraštovaizdžio kirtimai miškotvarkos projekte yra numatyti. Tačiau tik prie rekreacijos objektų. Vienas tokių – pernai atnaujinta sveikatingumo trasa. Palei ją atlikti kraštovaizdžio kirtimai.

Tiesa, vyr. miškininkas pažymi, kad pelno urėdijai neduoda – tik nuostolį, mat iškirstų krūmynų teritoriją būtina kasmet šienauti, antraip krūmai labai greitai vėl ataugs.

Tokios iniciatyvos – šienauti parku paverstą miško pakraštį yra ėmusis „Šilo“ pagrindinės mokyklos bendruomenė.

V. Palionis prisiminė, kad ties ta vieta, kur dabar privatus Matininkų gatvės kvartalas, maždaug prieš penkerius metus visi krūmynai jau buvo iškirsti. Bet tikrai ne dėl grožio. Tiesiog tuo metu pagal miškotvarkos projektą vykdytas retinimo kirtimas. Jis atliekamas atsižvelgiant į medžių amžių ir tankumą. Ateityje kada nors vėl bus vykdomas.

O gal galima tikėtis, kad palei Ukmergę esantys pušynai taps Dzūkijos miškus primenančiais šilais? Kodėl ten ir be jokių pastangų galime vaikščioti lyg parku.

Pašnekovas mano, jog taip tikrai nebus – per daug humusingas mūsiškis dirvožemis. Spėjama, kad tokiu jis tapo prieš keturis dešimtmečius, kuomet suintensyvėjo Jonavos rajone pastatytos azoto gamyklos veikla.

Autorė: Vilma NEMUNAITIENĖ