Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Dau­giau nei pu­sę am­žiaus sprog­muo pra­gu­lė­jo upės dug­ne.

Įsi­bri­dęs į vi­du­rį upės ne­to­lie­se už­upie­čių ži­no­mos „Šmi­tų dam­bos“, žmo­gus nu­spren­dė iš­rau­ti mau­dy­tis truk­džiu­sias žo­les, iš­va­ly­ti upės dug­ną.

Be­dras­ky­da­mas van­dens au­ga­lus, vy­riš­kis ko­ja už­kliu­dė daik­tą, ku­ris pa­trau­kė jo dė­me­sį. Iš­trau­kęs iš van­dens pa­stė­ro – ran­ko­se lai­kė tik­rų tik­riau­sią sprog­me­nį. Jis bu­vo šiek tiek ap­rū­di­jęs.

„Iš kar­to su­pra­tau, kas ma­no ran­ko­se. At­sar­giai iš­ne­šiau jį iš upės ir pa­dė­jau ant kran­to“, – pa­sa­ko­jo uk­mer­giš­kis. Iš akies nu­sta­tė, kad svie­di­nys 75 mi­li­met­rų sker­smens ir 35 cen­ti­met­rų il­gio.

Ne­tru­kus ra­di­nį ap­sto­jo bū­re­lis ne­to­lie­se be­si­mau­džiu­sių smal­suo­lių. V. Jan­kov­ski nu­spren­dė, kad sau­giau bū­tų sprog­me­nį nu­si­neš­ti į sa­vo na­mo, ku­ris yra už 50 met­rų, Pie­vų gat­vė­je, kie­mą.

Pa­sa­ko­jo, kad pa­ma­tęs, jog iš­im­tas sprog­dik­lis, la­bai ne­si­bai­mi­no. Ta­čiau ti­ki­no, kad apie 10 ki­log­ra­mų ne­šu­lį ne­šė la­bai at­sar­giai. At­ga­be­nęs į kie­mą, jį pa­dė­jo ant gelž­ga­lių krū­vos.

Apie ra­di­nį V. Jan­kov­ski pra­ne­šė pa­gal­bos te­le­fo­nu apie 20 va­lan­dą. Ne­tru­kus at­sku­bė­jo po­li­ci­jos bei ug­nia­ge­sių pa­rei­gū­nai, grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai. Na­mo gy­ven­to­jai bu­vo eva­kuo­ti, o te­ri­to­ri­ja ap­juos­ta ap­sau­gi­ne juos­ta.

Už 2,5 va­lan­dos į įvy­kio vie­tą at­vy­ko Juo­zo Vit­kaus in­ži­ne­ri­jos ba­ta­lio­no iš­mi­nuo­to­jai ir sprog­me­nį ap­žiū­rė­ję nu­sta­tė, jog tai Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro lai­kų ar­ti­le­ri­jos 76 mi­li­met­rų sker­smens svie­di­nys. Jis iš tik­rų­jų ne­pa­vo­jin­gas, nes yra be sprogs­ta­mo­sios me­džia­gos.

V. Jan­kov­ski pa­sa­ko­jo, kad yra gir­dė­jęs iš sa­vo mo­čiu­tės, gy­ve­nu­sios Už­upy­je, jog šio­je vie­to­je Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tu per upę kė­lė­si ir ru­sų, ir vo­kie­čių ka­riuo­me­nės. Čia ru­sų ka­riuo­me­nė bu­vo pa­sta­čiu­si lai­ki­ną me­di­nį til­tą, per ku­rį ir vi­jo­si vo­kie­čius.

Jis ma­no, kad dug­ne ga­li bū­ti ir dau­giau pa­vo­jin­gų daik­tų, pra­gu­lė­ju­sių dau­giau kaip pu­sę am­žiaus: „Bo­bu­tė pa­sa­ko­jo, kad ir vie­ni, ir ki­ti mė­tė ten į van­de­nį šaud­me­nis ir sprog­me­nis.“

Pats pa­ti­ki­no to­kį ra­di­nį ra­dęs pir­mą kar­tą. Prieš ke­le­tą me­tų ma­tė, kaip iš upės, tik ki­to­je vie­to­je, bu­vo iš­trauk­tas Na­po­le­o­no lai­kų kar­das.

Autorė: Li­gi­ta JUODVALKIENĖ