Apie sa­vo dar­bą pa­sa­ko­ja Ričardas Gavėnas ir Mei­nar­das Bag­do­na­vi­čius.

Iš­ti­kus bė­dai pa­tru­liai pir­mie­ji at­sku­ba gy­ven­to­jams į pa­gal­bą.

Apie sa­vo dar­bą pa­sa­ko­ja di­džiau­sią sta­žą tu­rin­tis Uk­mer­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vy­riau­sia­sis pa­tru­lis Ri­čar­das Ga­vė­nas bei šio­je tar­ny­bo­je pir­muo­sius me­tus dir­ban­tis Mei­nar­das Bag­do­na­vi­čius.

R. Ga­vė­nas: Me­tų ne­skai­čiuo­ju, to­dėl kai pa­klau­sia, kiek lai­ko jau dir­bu, kar­tais su­trin­ku. Va­di­na­si, dar­bas ne naš­ta, lai­kas grei­tai bė­ga. Tar­ny­bą pra­dė­jau 1987-ai­siais, vi­sus tuos me­tus dir­bu gat­vė­je. Iš­gy­ve­nau įvai­rias re­for­mas. Kaž­ka­da už­tik­rin­da­vom tik ke­lių eis­mo sau­gu­mą. Ši dar­bo kryp­tis man mie­liau­sia ir da­bar. Ji rei­ka­lau­ja dau­giau ži­nių, mąs­ty­mo, lo­gi­kos. Da­bar tu­ri­me at­lik­ti dar vie­ną svar­bią funk­ci­ją – tai vie­šo­sios tvar­kos už­tik­ri­ni­mas.

M. Bag­do­na­vi­čius: Uk­mer­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas – ma­no pir­mo­ji dar­bo­vie­tė, tar­ny­bą pra­dė­jau prieš ge­rą pus­me­tį. Vai­kys­tė­je apie po­li­ci­nin­ko pro­fe­si­ją ne­sva­jo­jau. Su­si­do­mė­jau mo­kyk­los pas­ku­ti­nė­se kla­sė­se, įta­kos tu­rė­jo eks­kur­si­ja į Po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą. Tik pra­dė­jęs dirb­ti, pa­ju­tau tik­rą pro­fe­si­jos sko­nį, su­pra­tau, kaip vei­kia po­li­ci­jos sis­te­ma. Toks dar­bas man pa­tin­ka, ta­čiau vis jau­čiu – trūks­ta veiks­mo, kar­tais at­ro­do la­bai ra­mu, ta­da lau­kiu ko­kio įvy­kio.

R. Ga­vė­nas: Jei­gu ra­mu, va­di­na­si ir sau­gu. O tai reiš­kia, kad ge­rai vyk­do­me sa­vo funk­ci­jas, mat nuo pa­tru­li­nės tar­ny­bos dar­bo tie­sio­giai pri­klau­so ir tei­sėt­var­kos pa­dė­tis.

Ko­kia yra pa­tru­lio dar­bo die­na?

R. Ga­vė­nas: Pir­miau­sia da­ly­vau­ja­me ry­ti­nia­me po­li­ci­jos dar­buo­to­jų su­si­rin­ki­me, iš­klau­so­me pa­ros įvy­kių su­ves­ti­nę. Tai – švie­žiau­sia in­for­ma­ci­ja, ku­rią mes tu­ri­me ži­no­ti. Pas­kui ruo­šia­mės pa­tru­lia­vi­mui.  Pa­ima­me  tech­ni­nes prie­mo­nes – alkoholio matuoklį, stik­lų švie­sos lai­du­mo ma­tuok­lį, kom­piu­te­rį, na­vi­ga­ci­ją, dik­to­fo­ną, fo­to­apa­ra­tą, pri­vers­ti­nę au­to­mo­bi­lių stab­dy­mo prie­mo­nę („ežį“). Už­si­de­da­me ne­per­šau­na­mą lie­me­nę, pa­si­i­ma­me ra­di­jo ry­šio prie­mo­nes. Pa­rei­gū­no eki­puo­tė: šau­na­ma­sis gin­klas, elek­tros impul­si­nis prie­tai­sas, ant­ran­kiai, gu­mi­nė laz­da, du­jų ba­lio­nė­lis, ži­bin­tu­vė­lis – vi­sa tai pri­va­lo­me tu­rė­ti.

Ap­žiū­ri­me au­to­mo­bi­lį, ar jis tvar­kin­gas, ar tin­ka­mai su­kom­plek­tuo­tas. Vai­ruo­jan­tis pa­tru­lis pri­va­lo at­lik­ti blai­vu­mo pa­tik­ri­ni­mo tes­tą. Su­si­pa­ži­nę su pa­tru­lio tar­ny­bos už­duo­ti­mis, ei­na­me pas va­dą pa­pil­do­mam in­struk­ta­žui. Gau­na­me  pa­pil­do­mus nu­ro­dy­mus, ki­tų po­li­ci­jos pa­da­li­nių in­for­ma­ci­ją ar už­duo­tis. Va­das su­pa­žin­di­na su vyk­do­mo­mis pre­ven­ci­nė­mis prie­mo­nė­mis. Kar­tais bū­na rei­ka­lin­ga po­li­ci­jos pa­ly­da, ki­tą­syk – po­rei­kis re­gu­liuo­ti eis­mo srau­tą. Gau­na­mos in­for­ma­ci­jos ap­im­tis iš­ties bū­na di­džiu­lė, ka­dan­gi pa­tru­liuo­da­mi tu­ri­me į vis­ką at­kreip­ti dė­me­sį. Juk ran­da­me ir po­li­ci­jos ieš­ko­mus as­me­nis, ga­li­me pa­ste­bė­ti vog­tus au­to­mo­bi­lius ar ki­tą pa­vog­tą tur­tą.

M. Bag­do­na­vi­čius: Tar­ny­bo­je pra­bė­ga 12 va­lan­dų. Pa­tru­liuo­da­mi pa­lai­ko­me ry­šį su pa­rei­gū­nu, at­sa­kin­gu už pa­jė­gų val­dy­mą. Tai – Ope­ra­ty­vaus val­dy­mo po­sky­rio bu­dė­to­jas ar­ba po­sti­nis. Pa­grin­di­nė mū­sų funk­ci­ja – vie­šo­sios tvar­kos už­tik­ri­ni­mas. Jau ži­nau Uk­mer­gė­je  esan­čius „karš­tuo­sius taš­kus“ – pa­tru­liuo­da­mi vi­suo­met į juos už­su­ka­me.

Ar daž­nai pa­tru­liams ten­ka pa­nau­do­ti fi­zi­nę jė­gą?

R. Ga­vė­nas: Kar­tais fi­zi­nės jė­gos pa­nau­do­ji­mas yra bū­ti­nas, ta­čiau pir­miau­sia rei­kia įver­tin­ti si­tu­a­ci­ją. Vien tik jė­gos de­monst­ra­vi­mas ga­li pa­kenk­ti. Vi­suo­met sten­giuo­si iš­lai­ky­ti de­ra­mą pa­gar­bą, de­ja, pa­tys iš pa­žei­dė­jų ne vi­suo­met jos su­lau­kia­me. Bū­na ir to­kių as­me­nų, ku­riuos su­lai­kai, o jie pa­tys sa­ko: „Tu­rė­čiau ner­vin­tis, bet kad kaž­ko­dėl links­ma“...

M. Bag­do­na­vi­čius: Jau­čiu skir­tu­mą, kai pa­tru­liuo­ju su jau­nu pa­rei­gū­nu ir su vy­res­niu. Dirb­da­mas su vy­res­niu ko­le­ga ne tik mo­kau­si, bet pa­ste­biu, kad prie am­žiu­mi vy­res­nių po­li­ci­nin­kų pa­žei­dė­jai el­gia­si ir at­sa­kin­giau, ir pa­gar­biau.

R. Ga­vė­nas: Jau­ni pa­rei­gū­nai ge­rai pa­si­ruo­šę fi­ziš­kai. Jei­gu rei­kia as­me­nį, tu­rin­tį šal­tą gin­klą,   nu­gin­kluo­ti, pa­nau­do­ti ko­vi­nių im­ty­nių veiks­mus, – mū­sų pa­tru­liai to­kį pa­žei­dė­ją neut­ra­li­zuo­ja ir, žiū­rėk, jau su ant­ran­kiais. Spren­di­mai žai­biš­ki, o fi­na­las – tei­sė­tas ir be skaus­min­gų pa­sek­mių. Pats dau­giau pa­si­kliau­ju iš­dirb­tų me­tų  pa­tir­ti­mi, ge­bė­ji­mu įti­kin­ti. Yra te­kę ir sa­vi­žu­džius gel­bė­ti, ir psi­chi­nius li­go­nius su­val­dy­ti...

Ko­kios sa­vy­bės rei­ka­lin­gos pa­tru­liui?

M. Bag­do­na­vi­čius: Pa­tru­lis tu­rė­tų mo­kė­ti iš­klau­sy­ti abi kon­flik­tuo­jan­čias pu­ses ir su­ge­bė­ti iš­lik­ti ne­ša­liš­ku, svar­bu ge­bė­ti val­dy­ti si­tu­a­ci­ją, na ir, ži­no­ma, pats pri­va­lo bū­ti ge­rai fi­ziš­kai pa­si­ruo­šęs.

R. Ga­vė­nas: Ma­nau, svar­biau­sia yra no­rė­ti dirb­ti šį dar­bą, o vi­sa ki­ta su­si­tvar­kys. Gal­būt ir skam­biai pa­sa­ky­ta,  ta­čiau šis no­ras, ma­tyt, ir yra pa­šau­ki­mas. To­dėl ir vi­siems sa­vo ko­le­goms pa­lin­kė­čiau no­rė­ti dirb­ti pa­tru­lio dar­bą.

Kal­bi­no As­ta Kro­ger­tie­nė