Šil­tas gruo­dis – taip pat sa­vo­tiš­ka ro­man­ti­ka. Kie­me ža­lia žo­lė, juo­di me­džiai ir pil­kas dan­gus. Sau­lė nu­švin­ta re­tai, bet kiek­vie­ną­kart šven­tiš­kai. Kaž­kaip leng­vai iš­gy­ve­nom tą tam­sos me­tą, iš­ven­gėm žie­mos su­ke­lia­mų ne­pa­to­gu­mų.

 

Dž. G. Ba­ry­sai­tės nuo­tr. LR Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, di­plo­ma­tas Ju­lius Pra­ne­vi­čius, už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Li­nas Lin­ke­vi­čius.


 

Tie­sa, ne­bu­vo ir bal­to si­dab­ro ap­lin­kui. O gal jis ži­bė­jo mū­sų ar­ti­mų žmo­nių aky­se?

La­bai sma­gu, kad Lie­tu­va pui­kiai iš­lai­kė pir­mi­nin­ka­vi­mo eg­za­mi­ną Eu­ro­po­je. Ge­ra ži­no­ti, kad esa­me darbš­čių žmo­nių tau­ta. Kad rei­kia­mu mo­men­tu mo­ka­me su­si­kau­ti ir ži­no­me, ką rei­kia da­ry­ti, kad ly­dė­tų sėk­mė.

No­riu pa­si­džiaug­ti, kad šia­me kon­teks­te la­bai gra­žiai su­spin­do uk­mer­giš­kis Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Pir­mi­nin­ka­vi­mo Ta­ry­bai de­par­ta­men­to va­do­vas Ju­lius Pra­ne­vi­čius.

Pro­fe­si­nė­je di­plo­ma­tų šven­tė­je šis jau­nas vy­ras pel­nė Me­tų di­plo­ma­to ti­tu­lą, ga­vo ap­do­va­no­ji­mą ir iš J. E. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės. Me­tų at­ra­di­mu pri­pa­žin­ta vie­na jau­niau­sių di­plo­ma­čių, taip pat uk­mer­giš­kė Lau­ra Če­po­ny­tė. Uk­mer­gės že­mė au­gi­no ir au­gi­na žmo­nes, ku­rie ku­ria Lie­tu­vą, sie­kia, kad mes vi­si daž­niau pa­kel­tu­me akis į dan­gų, kad ga­lė­tu­me džiaug­tis vis nau­jai auš­tan­čia die­na ir siųs­tu­me ge­ras nau­jie­nas ap­lin­kai.

O mū­sų Uk­mer­gė­je ver­da po­li­ti­nės aist­ros. Jau vien tai, kad lau­žo­mos ie­tys dėl kon­tro­lės ko­mi­te­to iš­va­dų, ro­do to­li gra­žu ne šven­ti­nes nuo­tai­kas. Kaip kiek­vie­ną die­ną kei­čia nak­tis, taip ir kiek­vie­ną kon­flik­tą ap­švie­čia ry­to sau­lė. Ir ne­ga­li bū­ti du nu­ga­lė­to­jai. Tai tik lai­ko klau­si­mas.

Lauk­da­ma šven­čių ste­buk­lo ar jį iš­gy­ven­da­ma, ži­nau vie­na – tik ra­mi šir­dis su­tei­kia di­de­lį džiaugs­mą ir at­ne­ša sėk­mę. Trum­pa­lai­kiai pra­na­šai tu­ri sa­vo erd­vę, bet tik jo­je ir ge­rai jau­čia­si.

Lū­kes­čiai at­ei­nan­tiems kuk­lūs –at­ver­ki­me šir­dis ge­ru­mui, at­jau­tai ir su­pra­ti­mui. Pa­mąs­ty­ki­me, gal kar­tais ge­riau su­sto­ti ir pa­gal­vo­ti, ne­gu lėk­ti kaž­kur, kai net ne­ži­nai, ko.

Autorė: Li­na SUKACKIENĖ

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Jonines

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų