Spausdinti šį puslapį

Politikai aplankė kalvotąją Želvą

Ra­jo­no ta­ry­bos na­riai, sa­vi­val­dy­bės sky­rių ve­dė­jai, se­niū­nai pra­ėju­sią sa­vai­tę su­gu­žė­jo į Žel­vą. Čia vy­ko iš­va­žiuo­ja­ma­sis ra­jo­no ta­ry­bos po­sė­dis. Ke­liau­jant po ra­jo­no gy­ven­vie­tes sie­kia­ma kuo la­biau įsi­gi­lin­ti į kai­mo žmo­nių pro­ble­mas. Tie­sa, Žel­vo­je bė­dų ras­ta ne tiek ir daug.

 

Autorės nuotr. Išvažiuojamojo posėdžio dalyviai Želvoje.


 

Žel­vos se­niū­nas Kęs­tu­tis Mi­ka­la­jū­nas, ves­da­mas sve­čius po mies­te­lį, juo­kau­ja, kad da­bar jie tu­ri nau­ją įžy­my­bę – šim­tus tūks­tan­čių kai­na­vu­sią, bet la­bai ne­pa­to­gią ir ne­rei­ka­lin­gą žie­di­nę san­kry­žą. Tai – ta­ry­tum pa­min­klas val­džios ne­ūkiš­ku­mui...

Ta­čiau ne­ma­žai se­niū­ni­jo­je ir tik­rų is­to­ri­nių pa­min­klų. Vie­nas to­kių – re­zis­ten­ci­jos au­kų iš­nie­ki­ni­mo vie­to­je pa­sta­ty­tas, kaip tei­gia­ma, vie­nin­te­lis toks Lie­tu­vo­je – gu­lin­tis kry­žius. Ant jo – 75 apy­lin­kė­se nu­kau­tų par­ti­za­nų pa­var­dės ar sla­py­var­džiai.

Ne­ per­ to­liau­siai – pa­min­klas pir­ma­jai 1914 me­tais sta­ty­tai Žel­vos pra­di­nei mo­kyk­lai at­min­ti. Mies­te­lio cen­tre – skulp­tū­ri­nė kom­po­zi­ci­ja čia 1926 m. gi­mu­sio gar­saus Žel­vos kraš­tie­čio – No­be­lio pre­mi­jos lau­re­a­to Aaro­no Klu­go gar­bei...

Gau­siam į Žel­vą at­vy­ku­sių sve­čių bū­riui pa­sa­ko­ta ne tik apie is­to­ri­ją, bet ir nū­die­nos ak­tu­a­li­jas. Au­to­bu­sui su­sto­jus To­lu­čiuo­se vi­sus pa­si­ti­ko šios ben­druo­me­nės na­riai. Ben­druo­me­nės na­mai šiuo me­tu re­mon­tuo­ja­mi, tad bė­dos iš­dės­ty­tos tie­siog kie­me po at­vi­ru dan­gu­mi.

Bė­dos – ke­liai

To­lu­tiš­kių var­du kal­bė­ju­si ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kė Aud­ro­nė Stan­ke­vi­čie­nė pa­ste­bė­jo, kad to­kio gau­saus ra­jo­no va­do­vų bū­rio sve­čiuo­se čia tik­rai dar nie­ka­da nė­ra bu­vę.

Pir­mi­nin­kė pa­si­džiau­gė šio kai­mo žmo­nių dar­bais ir iš­dės­tė bė­das: pra­šė pa­lik­ti no­ri­mą už­da­ry­ti mies­te­lio bib­lio­te­ką ir ras­ti ga­li­my­bę, kad į To­lu­čius bent kar­tą per sa­vai­tę už­suk­tų marš­ru­ti­nis au­to­bu­sas. Dar vie­nas skau­du­lys – ap­gai­lė­ti­nos būk­lės ke­lias nuo Uk­mer­gės link Žel­vos. Žmo­nės taip pat no­rė­tų, kad jų kai­mas bū­tų ap­švies­tas ir iš­ka­bin­ti gat­vių pa­va­di­ni­mai.

Už­fik­sa­vus vi­sus šiuos nu­si­skun­di­mus po­sė­džiau­to­jai tę­sė ke­lio­nę po se­niū­ni­ją.

Lyg tik­ras gi­das se­niū­nas K. Mi­ka­la­jū­nas pa­sa­ko­jo apie pra­va­žiuo­ja­mas apy­lin­kes, gy­ven­to­jus, jų ūkius. Žel­vos se­niū­ni­jo­je su­skai­čiuo­ja­mi net 78 kai­mai, o vie­to­vės to­kios kal­vo­tos, kad ne­ras­tum net ke­lių ki­lo­met­rų ly­gu­mų.

Džiau­gė­si, kad į ben­druo­me­nės veik­lą ak­ty­viai įsi­lie­ja so­dy­bas čia per­kan­tys vil­nie­čiai. Tuo tar­pu tarp vie­ti­nių gy­ven­to­jų – ne­ma­žai ūki­nin­kų. Ka­dan­gi že­mės Žel­vo­je kal­vo­tos ir la­bai ne­der­lin­gos, dau­gu­ma ūki­nin­kų čia ja­vų ne­au­gi­na, o už­lei­džia jas ga­nyk­loms ir ver­čia­si pie­ni­nin­kys­te.

Trum­pam stab­tel­ta pas vie­ną pie­ni­nin­kų – Vi­ta­li­jų Pet­riūkš­tį, su žmo­na ūki­nin­kau­jan­tį Le­li­ko­nių kai­me.

Ap­lan­kė žir­gy­ną

Tik­ra lie­tu­viš­ka eg­zo­ti­ka – dar vie­no ūki­nin­ko, šį kraš­tą gar­si­nan­čio žir­gi­nin­ko, Ka­zio Tro­tos ūkis.

K. Tro­ta – ne tik ūki­nin­kas, bet ir dės­ty­to­jas, ži­nių vai­kus mo­kan­tis Alan­tos tech­no­lo­gi­jos ir ver­slo mo­kyk­lo­je.

Ar­kliams šis žmo­gus ati­da­vė vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą. Da­bar tai – Tro­tų šei­mos, jo sū­nų ver­slas.

Dės­ty­to­jau­jan­tis ūki­nin­kas ap­ro­dė iš­vy­kos da­ly­viams tris ga­nyk­lo­se lai­ko­mų ak­lių ban­das. Pir­mo­ji – Lie­tu­vos sun­kie­ji, ku­rių pa­skir­tis lie­tu­viams ne­la­bai pri­im­ti­na – tai mė­sai į už­sie­nį eks­por­tuo­ja­mi ar­kliai. Jų iš­lai­ky­mas – la­bai pa­pras­tas, na­tū­ra­lus ir pi­gus – te­rei­kia šie­no, kie­tos žo­lės bei at­vi­ra­me tel­ki­ny­je esan­čio van­dens. Žie­mo­ja šie tvir­ti ar­kliai po at­vi­ru dan­gu­mi.

Ki­ta ban­da – že­mai­tu­kų veis­lės ar­kliai. Tie­sa, nors ir kvie­čia­mi bei šei­mi­nin­ko vi­lio­ja­mi, že­mai­tu­kai Uk­mer­gės po­li­ti­kams ne­pa­si­ro­dė. Už­tat tre­čio­ji ban­da – Ame­ri­kos ris­tū­nai jau­kiai pri­si­lei­do kiek­vie­ną ir sa­vo švel­nio­mis lū­po­mis sie­kė da­li­na­mos duo­nos. No­rin­tie­ji eik­lius drau­giš­kus gra­žuo­lius tapš­no­jo ir su jais fo­to­gra­fa­vo­si.

Gy­ve­na ir Sei­mo na­rys

Ki­ta sto­te­lė Žel­vos se­niū­ni­jo­je – Lau­mė­nų ben­druo­me­nės na­mai. Ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kė Ni­jo­lė Ver­nic­kie­nė ap­gai­les­ta­vo, kad kai­mas nyks­ta – da­bar ja­me vos dau­giau nei 80 žmo­nių, o prieš de­šimt­me­tį gy­ve­no 126.

Vie­nas so­li­džiau­sių pas­ta­rų­jų me­tų fi­nan­si­nių in­dė­lių į mies­te­lį – 430 tūks­tan­čių li­tų at­siėjęs van­dens va­ly­mo įren­gi­nių pro­jek­tas. Už ben­dra­dar­bia­vi­mą pir­mi­nin­kė nuo­šir­džiai dė­ko­jo se­niū­nui.

Vie­na šio mies­te­lio bė­dų – re­a­li bū­ti­ny­bė su­jung­ti po vie­nu sto­gu du pa­sta­tus – kul­tū­ros na­mus ir bib­lio­te­ką. Ta­čiau kaip tai pa­da­ry­ti, kol kas ne­nu­tar­ta, mat abu pa­sta­tai ne­di­de­li – vie­no at­si­sa­kius tek­tų ar­ba la­bai spaus­tis, ar­ba gal­vo­ti apie prie­sta­to sta­ty­bą.

Ki­tos Lau­mė­nuo­se iš­sa­ky­tos bė­dos – šer­nų ata­kos. Šių gy­vū­nų su­skai­čiuota dau­giau kaip pus­šim­tis. Taip pat pa­si­ges­ta marš­ru­ti­nio au­to­bu­so: da­bar ne­va­žiuo­ja nė vie­nas. Pa­gei­dau­ta ir ap­švie­ti­mo.

Val­džios pra­šy­ta iš­as­fal­tuo­ti ne­di­de­lį li­ku­sį žvyr­ke­lio ruo­žą nuo Lau­mė­nų link Pus­nės. Vėl pri­min­ta ap­gai­lė­ti­na ke­lio nuo Uk­mer­gės link Žel­vos būk­lė.

Su­si­ti­ki­me da­ly­va­vo ir šia­me kai­me ūkį tu­rin­tis Sei­mo na­rys Arū­nas Du­dė­nas. Jis vi­siems per­da­vė pas­ku­ti­nes Sei­mo nau­jie­nas apie ke­lius – Ke­lių di­rek­ci­jo­je esą ve­da­mos in­ten­sy­vios de­ry­bos dėl fi­nan­sa­vi­mo. Pa­ža­dė­ta, kad ke­lias nuo Uk­mer­gės lin­k Žel­vos – pri­ori­te­ti­nis.

Įsi­kurs ir am­bu­la­to­ri­ja

Tre­čio­ji iš­vy­ko­je ap­lan­ky­ta gy­ven­vie­tė – pats se­niū­ni­jos cen­tras Žel­va. Čia vi­si už­su­ko į Sme­to­nos lai­kus me­nan­čią mo­kyk­lą. Iš­sa­miai apie ją pa­pa­sa­ko­jo Žel­vos vi­du­ri­nės mo­kyk­los di­rek­to­rius Vi­das Ta­vo­ras.

No­rin­tie­ji ap­žiū­rė­jo Žel­vos se­ne­lių na­mus. Kol vyks­ta nau­jo pa­sta­to sta­ty­bos, jie lai­ki­nai įsi­kū­rė Para­pi­jos na­muo­se.

Se­niū­nas K. Mi­ka­la­jū­nas pa­ly­dė­jo per mies­te­lį, at­kreip­da­mas dė­me­sį ir į skau­du­lius – ne­nau­do­ja­mus, ap­leis­tus, ta­čiau se­niū­ni­jos lė­šo­mis bent jau sau­giai ap­tver­tus sta­ti­nius.

Už­tat pa­ti se­niū­ni­jos šir­dis – ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­tas – tik­ras pa­si­di­džia­vi­mas. Pa­sak se­niū­no, į jo re­konst­ruk­ci­ją įvai­rių fon­dų ir pro­jek­tų lė­šo­mis jau in­ves­tuo­ta dau­giau kaip 800 000 li­tų. Da­bar lau­kia dar vie­na re­konst­ruk­ci­ja – am­bu­la­to­ri­jos įren­gi­mas. Tuo­met jau po vie­nu sto­gu bus til­pę vi­sos svar­biau­sios mies­te­lio įstai­gos.

Tik dvi va­gys­tės

Is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se Žel­va apie 1500 me­tus pir­mą kar­tą pa­mi­nė­ta Pa­žel­vių var­du. Čia sto­vė­jo dva­ras, vė­liau kū­rė­si pats mies­te­lis. O prieš­ka­riu tai bu­vo Uk­mer­gės ap­skri­ties Žel­vos vals­čius, ku­rį su­da­rė net 12 se­niū­ni­jų. Žel­vo­je prieš ka­rą gy­ve­no per 1000 žmo­nių. Dau­gu­ma – žy­dai.

Da­bar vi­so­je se­niū­ni­jo­je re­gist­ruo­ta vos 1380 gy­ven­to­jų... Ne­pai­sant to, kad so­dy­bos tuš­tė­ja, se­niū­nas mies­te­lio pa­veiks­lo pil­kai ne­pie­šia. Džiau­gia­si darbš­čiais ir kū­ry­bin­gais žmo­nė­mis, tvir­ti­na, kad dar­bą tu­ri vi­si, ku­rie to no­ri.

La­bai keis­tai ne­įpras­ta Žel­vo­je sta­tis­ti­ka – so­cia­li­nių pa­šal­pų pra­šan­čių­jų čia, skir­tin­gai nei ki­tur Lie­tu­vo­je, per tre­jus me­tus su­ma­žė­jo dvi­gu­bai.

Žel­viš­kių pla­nai – am­bi­cin­gi: pla­nuo­ja­ma įsi­reng­ti uni­ver­sa­lią spor­to sa­lę.

Ne­lie­tu­viš­kai op­ti­mis­ti­nė ir pa­si­sa­kiu­sio po­li­ci­jos įga­lio­ti­nio ata­skai­ta: nuo šių me­tų pra­džios už­re­gist­ruo­ta vos 11 nu­si­kal­ti­mų, iš ku­rių 9 – iš­aiš­kin­ti. Nuo me­tų pra­džios įvyk­dy­tos dvi va­gys­tės...

Pa­dė­kos ir svei­ki­ni­mai

La­bai slo­gių pro­ble­mų ra­jo­no va­do­vams Žel­vo­je ne­iš­sa­kė ir ben­druo­me­nės na­riai: vėl mi­nė­jo ke­lius, o me­no va­do­vas Juo­zas Va­si­liaus­kas pa­gei­da­vo di­des­nį dė­me­sį skir­ti sa­vi­veik­li­nin­kams – nau­jai su­bur­tas ko­lek­ty­vas jau gar­si­na kraš­tą ne tik ra­jo­ne, bet ir res­pub­li­ko­je – lė­šų rei­kia mu­zi­kan­tų ke­lio­nėms į ren­gi­nius.

Daug gra­žių žo­džių su­si­ti­ki­me iš­sa­kė bu­vu­si ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kė Li­na Mon­ke­vi­čie­nė. Ji džiau­gė­si glau­džiu ben­dra­dar­bia­vi­mu tarp ben­druo­me­nės ir se­niū­ni­jos, ak­cen­ta­vo, kad tik dar­niai dir­bant ga­li­ma daug nu­veik­ti.

Ra­jo­no me­rą Vy­dą Pa­knį, kaip žel­viš­kį, kraš­tie­tį, ra­gi­no ir sto­jus prie ra­jo­no vai­ro sa­vo gim­ti­nės ir jos žmo­nių ne­pa­mirš­ti.

Su­si­ti­ki­mas bai­gė­si svei­ki­ni­mais: ko­le­gos se­niū­nai ju­bi­lie­jaus pro­ga pa­svei­ki­no ne­nuils­tan­tį Žel­vos se­niū­ną Kęs­tu­tį Mi­ka­la­jū­ną.

Autorė: Vil­ma NEMUNAITIENĖ

1 straipsnio 2 nuotr.09-16

Politikai pozavo žirgyne.


 

1 straipsnio 3 nuotr.09-16

Į susitikimą su valdžia susirinko želviškiai.


 

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)