Gedimino Nemunaičio nuotr. Be nuotykių neapsieinama ir per tarybos posėdžius.

Prasidėjo posėdis tradicine piliečių tribūna. Joje seniūnaitė Jūratė Baltrūnienė išsakė pastebėjimą dėl prastos daugiabučių kiemų būklės Dukstynos mikrorajone.

Kita kalbėtoja – „Pušelės“ sodininkų bendrijos pirmininkė Tivana Baranovienė prašė politikų atkreipti dėmesį į labai prastą susisiekimą tarp šios sodininkų bendrijos ir miesto Ąžuolų gatvės.

Pasak pirmininkės, bendrijoje šiuo metu gyvena 53 šeimos, kuriose auga 38 vaikai. Tuo tarpu kelias per mišką, ypač žiemą, nustūmus sniegą, itin susiaurėja. Pėstiesiems bei dviratininkams jis nesaugus. Pirmininkė prašo biudžeto lėšomis įrengti šalia kelio dviračių taką. Kitas jos prašymas – vietine rinkliava apmokestinti visus be išimties sodo sklypų savininkus.

Atsiskaitė direktoriai

Patvirtinus posėdžio darbotvarkę pirmasis išsamiai nagrinėtas klausimas užsitęsė daugiau nei valandą. Jo metu ugdymo įstaigų vadovai pateikė tarybai metines ataskaitas.

Jas raštu teikė maždaug pusė iš rajone esančių – 14 ugdymo įstaigų – vadovų. Visi buvo pakviesti į tribūną trumpam veiklos pristatymui.

Kiekvienos mokyklos vadovas sudėliojo pagrindinius veiklos akcentus ir pasidžiaugė įvairiais pasiekimais, pasidalino rūpesčiais.

Daugiausiai klausimų ir diskusijų posėdyje pasigirsta po Veprių vidurinės mokyklos direktorės Rimos Ramanauskienės pasisakymo.

Dėl renovacijos nebaigusios įmonės kaltės ši mokykla atsidūrė apgailėtinoje situacijoje. Konkursą renovacijai atlikti laimėjusi, o vėliau objektą metusi UAB „Gora“ paliko mokyklą likimo valiai. Statybininkai, nuplėšę seną stogo dangą, naujos nebeuždėjo. Statybos dabar užkonservuotos, bet patalpos yra užlietos ir šiuo metu džiovinamos.

Apipylė klausimais

Opozicinių frakcijų atstovai rajono taryboje dėl nevykusios Veprių ir Želvos mokyklų renovacijos nuo praėjusio rudens kaltina rajono vadovus. Tad ir šįkart, artėjant rinkimams, nepraleido progos užduoti ir mokyklos vadovams, ir rajono valdžiai kuo daugiau nepatogių klausimų ir kaltinimų.

Iš posėdžių salės kalbėta, kad dėl drėgmės pastatas supūdytas, kad patirti milžiniški nuostoliai. Dėl esą nevykusios rajono vadovų pozicijos šiuo klausimu mokyklos bendruomenei reikšta užuojauta.

Klausimų sulaukė ir nebaigtos renovuoti, tačiau į tokią didelę bėdą nepapuolusios Želvos bei renovacijos kol kas nesulaukusios Pabaisko mokyklos vadovai.

Kitų direktorių pasisakymai praėjo be didesnių diskusijų. 

Trumpino kalbas

Posėdį vedęs rajono meras Vydas Paknys ne kartą ragino opozicijos atstovus trumpinti savo klausimų formulavimą ir politikavimą: klausimai kartais buvo ilgesni už glaustus direktorių pasisakymus.

Pavyzdžiui, Pabaisko pagrindinės mokyklos direktorės Janinos Jastčembskienės teirautasi, kaip ji jaučiasi, kai rajono valdžia ją kaltina dėl klaidų vykdant viešuosius pirkimus...

Tačiau dėl tokio posėdžio spartinimo ir politikų kalbų nutraukinėjimo V. Paknys skaudžiai nukentėjo ir buvo priverstas atsiprašyti bei atgailauti. Pasitarnavo tam ir palanki situacija – tądien susilpnėjusios ir taip trapios valdančiųjų gretos: posėdyje nedalyvavo socialdemokratas Andrius Lyška.

Įskaudinti dėl jų pasisakymų blokavimo, opozicijos atstovai paprašė pertraukos. O grįžę ir susėdę į vietas savo balsavimo kortelių demonstratyviai neaktyvavo – posėdžiui nesiregistravo.

Nedalyvaujant opozicijai trūko kvorumo toliau tęsti darbą, mat posėdžiautojų beliko mažiau nei pusė – 12.

Rajono meras ėmė bergždžiai raginti aktyvuoti korteles. Nepadėjus, prašė atleidimo už ne visai tinkamą posėdžio vedimą ir ragino politikus suvokti, jog nutraukus darbą liktų neišspręsti gyvybiškai svarbūs ukmergiškiams klausimai.

V. Paknys atsiprašė, jei kurį kolegą įžeidė ar užgavo. „Kentėti liko nedaug – vedantysis greitai pasikeis“, – sakė į rajono merus rinkimuose nekandidatuojantis V. Paknys.

Opozicija paprašė antros pertraukos.

Po jos kompiuteris rodė, kad sprendimus priiminėti tebėra pasiryžę mažiau nei pusė – 12 politikų.

Savivaldybių rinkimuose šiemet nebedalyvaujantis Juozas Armanavičius pasiūlė keisti pirmininkaujantį. Tačiau reglamentas byloja, kad tarybos posėdį vicemeras galėtų vesti tik tuomet, jei nebūtų mero. O meras buvo. Ir jis dar kartą prašė visų persigalvoti ir pasistengti.

Posėdžių salėje pasigirdo itin „korektiška“ replika: „stengtis reikia ant puoduko“.  Tuomet vėl žodį tarė J. Armanavičius. Jis pripažino tikintis mero atsiprašymu, tačiau esą jam sunku prieštarauti opozicijos sprendimui ir imtis Judo vaidmens... 

Vis dėlto J. Armanavičius posėdžiui prisiregistravo ir paragino taip pasielgti kitus. Visi šiam siūlymui pritarė...

Skaudžia pamoka rajono merui tapęs spektaklis tuo ir baigėsi. Toliau visi ramiai nagrinėjo rajono gyventojams aktualius klausimus.

Vertins veiklą

Valstybės tarnybos įstatymas numato kasmetinį valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą. Jo tikslas – įvertinti tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Pagal įstatymą kasmet tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas įvertina jo veiklą. Jeigu ji vertinama gerai, valstybės tarnautojo teisinė padėtis nesikeičia, jei – labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai – jį toliau vertina administracijos direktoriaus arba rajono tarybos sudaryta komisija.

Komisija sudaroma dvejiems metams iš valstybės tarnautojų. Į ją siūloma įtraukti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Vilniaus teritorinės darbo biržos, Visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyrių atstovus.             

Rajono tarybos sprendimu sudaryta Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, kuriai pirmininkaus savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas.

Skyrė lėšų

Nutarta skirti 11585 eurus iš savivaldybės biudžeto Ukmergės kultūros centrui tarptautiniam festivaliui „Percussion Ukmergė 2015“ organizuoti.

Kultūros centras yra pateikęs projektą pagal Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą.

Ukmergiškių paraiška įvertinta teigiamai. Vertinimas baigtas su išlyga, kad iki projekto sutarties pasirašymo būtų pateiktas Ukmergės rajono tarybos sprendimas dėl finansavimo skyrimo projektui (11585 eurai/40 000 Lt). Bendra projekto vertė 52 453 eurai (181 109,72 Lt).

Patvirtino taisykles

Taryboje patvirtintos Ukmergės miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklės. Analogiškos taisyklės, galiojusios nuo 2009 m., pripažintos negaliojančiomis.

Nustatė įkainius

Tarybos sprendimu nustatyti įkainiai Ukmergės kultūros centro filialų paslaugoms. Filialai susiduria su pageidavimais, teikdami šias, dažniausiai su etnine kultūra, susijusias paslaugas su darbo santykiais nesusijusiu laiku. Taip įstaigoms pavyksta uždirbti papildomų lėšų.

Patvirtino nuostatus

Seimas yra priėmęs Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą, kuris galioja nuo 2014 m. balandžio. Jame nurodoma, kad ,,Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba sudaroma laikantis šio principo: ne daugiau kaip ½ šios tarybos narių – savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai ir ne mažiau kaip ½ tarybos narių – nevyriausybinių organizacijų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, atstovai.

Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių trukmė yra dveji metai. Jos sudėtį ir nuostatus tvirtina savivaldybės taryba“.

Vadovaujantis šiuo įstatymu patvirtinti Ukmergės rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatai.

Skatins investicijas

Posėdyje patvirtintas Investicijų skatinimo Ukmergės rajone tvarkos aprašas. Jis reglamentuoja mokesčių lengvatas verslo subjektams, taikomas siekiant suaktyvinti naujų darbo vietų kūrimą, skatinti verslo plėtrą ir investicijų pritraukimą į Ukmergės rajoną.

Investuotojai rajono tarybos sprendimu galės būti atleisti nuo žemės, valstybinės žemės nuomos bei nuo viso ar dalies nekilnojamojo turto mokesčio.

Lengvatos investuotojams būtų teikiamos vieneriems, dvejiems ar trejiems metams, priklausomai nuo investicijų dydžio, sukurtų darbo vietų skaičiaus.

Investuotojas galės būti atleidžiamas nuo žemės, žemės nuomos mokesčio ar nekilnojamojo turto mokesčio pasirinktinai. Daugiau nei 1 mln. eurų investavę ne mažiau kaip 20 naujų darbo vietų Ukmergėje sukūrę investuotojai tam tikrą laiką galės būti atleisti nuo visų trijų mokesčių.

Dvaro ateitis – neaiški

Kilus įvairioms diskusijoms taryba nepritarė klausimui dėl A. Smetonos dvaro dalies teritorijos vystymo ir priežiūros viešosios ir privačios partnerystės, vadinamu koncesijos, būdu. Tai būdas, kuomet turtas ne tiesiog išnuomojamas, o verslas į jį investuoja. Rajono vadovai yra pasirinkę būtent tokią dvaro viziją. Tačiau opozicijai parengti dokumentai pasirodė neišbaigti ir klausimą nutarta atidėti.

Užtat kitas formalus su minėto dvaro teritorija susijęs klausimas išspręstas – Ukmergės kraštotyros muziejui perduotas Užulėnio kaime esantis rajono savivaldybei priklausęs biologinis turtas – obelys, beržai, liepos bei žemos įtampos elektros linija.

Nauja tvarka

Nuo šių metų įsigaliojus socialinių paslaugų įstatymo pakeitimams buvo parengtas naujas Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas, kuriame reglamentuojamas mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymas, pagalbos pinigų mokėjimas, asmens finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimas, atleidimas nuo mokėjimo už socialines paslaugas bei kitos sąlygos. Taryba jo projektui pritarė.

Nuo sausio 1 d. įsigaliojus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimui, būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijos bus teikiamos, vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų.

Įstatymo pakeitimo tikslas – padaryti paramą skaidresnę ir padedančią žmogui tada, kada jam iš tiesų reikia.

Pasikeitus tvarkai atsirado būtinybė patvirtinti Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems ukmergiškiams tvarkos aprašą.

Vadovaujantis juo gyventojams, kurių mažos pajamos, bus skiriamos socialinės pašalpos ir kompensuojamos būsto šildymo, vandens išlaidų kompensacijos. Savivaldybės lėšos, skirtos socialinei paramai, bus panaudotos tikslingiau, paramos gavėjai bus lankomi namuose, surašomi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktai. Bus siekiama, kad nebūtų piktnaudžiaujama pinigine socialine parama, o ją gautų tie, kuriems ji labiausiai reikalinga. Tarybos sprendimu naujajam dokumentui pritarta.

Sudarė darbo grupę

„Ukmergės žiniose“ jau rašėme apie ketinimus plėsti UAB „Zujų paukštyno“ Zujų ir Leonpolio padalinius. Zujų gamybiniame padalinyje šiuo metu laikoma iki 116 tūkst. vištų. Planuojama šį skaičių didinti iki 2016 tūkst. bei pastatant dvi naujas vištides. Leonpolio padalinyje šiuo metu keturiose vištidėse laikoma 172 tūkst. vištų. Plėtros etape būtų pastatytos septynios vištidės, kuriose sutilptų iki 584 tūkst. vištų.

Šiam rajono tarybos posėdžiui buvo teiktas siūlymas plėtrai nepritarti, nes taip būtų padaryta žala aplinkai. Leonpolyje numatyta gyvenamųjų teritorijų plėtra, Zujuose šalia komplekso stovi gyvenamieji namai bei Dukstynos valstybinio entomologinio draustinio ribos.

Tačiau šis klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas. Nutarta sudaryti darbo grupę ir situaciją gerai išnagrinėti. Taryba tokiam siūlymui pritarė.

Atliks auditą

Savivaldybėje neseniai gautas daugiabučių namų gyventojų kreipimasis dėl UAB Ukmergės butų ūkio techninės priežiūros lėšų panaudojimo ir nurašymo. Prašoma pavesti Kontrolės ir audito tarnybai atlikti šių lėšų panaudojimo ir nurašymo auditą.

Atsižvelgiant į šį prašymą rajono tarybos sprendimu Kontrolės ir audito tarnybai pavesta atlikti UAB Ukmergės butų ūkio finansinį veiklos auditą.

Planuose – kolumbariumas

Praėjusių metų pabaigoje rajono taryba buvo pritarusi siūlymui Ukmergėje įrengti kolumbariumą ir pavedusi savivaldybės administracijai išsiaiškinti šių statybų galimybes.

Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas pristatė išvadas: siūloma kolumbariumą statyti savivaldybės lėšomis, kas kainuotų apie 23 tūkst. eurų. Vieta kolumbariume būtų mokama ir investicijos pamažu sugrįžtų.

Biudžeto projektas

S. Jackūnas pristatė šių metų savivaldybės biudžeto projektą.

Tarybai bus teikiama tvirtinti 28 mln. 829 tūkst. 328 eurai pajamų ir 29 mln. 521 tūkst. 955 eurai asignavimų išlaidoms ir turtui įsigyti. Išlaidos viršytų pajamas 692 tūkst. 627 eurais.

2014 m. patvirtintos biudžeto pajamos skaičiuojant eurais sudarė 28 mln. 277 tūkst. 890. Atsižvelgiant į patikslinimus metų eigoje pajamų planas išaugo iki 28 mln. 660 tūkst. 565 eurų.

Šių metų biudžetas gana optimistinis, mat, pasak administracijos direktoriaus, praėję metai mums leido pradėti kopti iš skolų. „Jei sugebėsime įvykdyti planuojamą pajamų surinkimo planą, savivaldybės finansinė padėtis dar labiau pagerėtų“, – mano S. Jackūnas.

Siūlo nepriešinti

Rajono mero pavaduotojas Rolandas Janickas pateikė darbo grupės informaciją dėl seniūnaičių išlaidų, susijusių su jų veikla, apmokėjimo galimybių.

Pasak pranešėjo, nagrinėjant šį klausimą buvo pirmiausiai atsižvelgiama į kitų savivaldybių patirtį. Kėdainiuose neseniai šiuo klausimu vyko atstovų iš visos Lietuvos susitikimas.

Išanalizavus situaciją pastebėta: ten, kur seniūnaičiams išlaidos kompensuojamos, atsiranda priešprieša tarp jų ir visuomeniniais pagrindais dirbančių bendruomenių vadovų.Vieniems išlaidos už ryšių paslaugas ar kurą būtų kompensuojamos, kitiems – ne. Pastebima, kad daugumoje rajonų seniūnaičiai dirba visuomeniškai. Nutarta tokio principo laikytis ir Ukmergėje. Motyvuoti seniūnaičius ketinama mokymais, kuriems biudžete planuojama numatyti 3000 eurų. 

R. Janickas taip pat pristatė darbo grupės vykdytą Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 m. plano stebėseną ir išdėstė pasiūlymus.

Vilma NEMUNAITIENĖ