Gedimino Nemunaičio nuotr. Atostogos vasarą siūlo daugiausiai malonumų.

Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Ben­dro­jo sky­riaus ve­dė­ja Zi­na Kur­me­lie­nė pa­sa­ko­jo, kad atos­to­gų gra­fi­kas kas­met yra su­da­ro­mas dar va­sa­rio mė­ne­sį, jį pa­tvir­ti­na sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius.

Ta­čiau atos­to­gų ei­liš­ku­mas nė­ra ne­pa­ju­di­na­mas – jas ga­li­ma ko­kia sa­vai­te pa­anks­tin­ti ar ati­dė­ti. Vis tik tai prak­ti­kuo­ja­ma tik rei­ka­lui esant, kad ne­su­trik­tų dar­bo or­ga­ni­za­vi­mas.

Pa­sak ve­dė­jos, po­pu­lia­riau­si yra šil­tie­ji mė­ne­siai – nuo ge­gu­žės iki rug­sė­jo. Ta­čiau la­biau­siai sa­vi­val­dy­bės ka­bi­ne­tus iš­tuš­ti­na lie­pa ir rug­pjū­tis. Šiuo me­tu atos­to­gau­ja dau­giau kaip 60 dar­buo­to­jų. Sa­vi­val­dy­bė­je įsteig­ta 194,5 eta­to.

Tuo tar­pu kai­miš­ko­se se­niū­ni­jo­se si­tu­a­ci­ja ski­ria­si – jų dar­buo­to­jai atos­to­gau­ti daž­nai pa­gei­dau­ja rug­sė­jį. Z. Kur­me­lie­nė ma­no, kad tai grei­čiau­siai su­si­ję su kai­miš­ku gy­ve­ni­mo bū­du, ne­ati­dė­lio­ti­nais dar­bais ūky­je: „Ru­de­nį der­liaus nu­ė­mi­mo me­tas, kai­me dau­giau dar­bų, o ne­ma­žai se­niū­ni­jų dar­buo­to­jų ir gy­ve­na kai­me, ūki­nin­kau­ja.“

Tarp sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jų atos­to­gi­nių įpro­čių jau­čia­ma ir ki­ta ten­den­ci­ja – pa­pras­tai dar­buo­to­jai pa­gei­dau­ja jas pa­da­lin­ti į dvi, tris ar net ke­tu­rias da­lis.

Anot Z. Kur­me­lie­nės, sun­ku bū­tų įsi­vaiz­duo­ti dar­bo or­ga­ni­za­vi­mą, jei dau­gu­ma spe­cia­lis­tų vi­sas už me­tus pri­klau­san­čias atos­to­gas iš­nau­do­tų per vie­ną kar­tą. Atos­to­gų truk­mė ir dir­ban­čių­jų pa­gal dar­bo su­tar­tis, ir vals­ty­bės tar­nau­to­jų pri­klau­so nuo dar­bo sta­žo, ki­tų ap­lin­ky­bių.

Tai­gi tie, ku­riems pri­klau­so mak­si­ma­lios atos­to­gos – 42 dar­bo die­nos, iš sa­vo dar­bo vie­tų „ding­tų“ be­veik dviem mė­ne­siams.

Tai la­bai kom­pli­kuo­tų sky­rių dar­bą, nes spe­cia­lis­tai yra pa­si­skirs­tę pa­rei­go­mis, ku­rias nuo­lat ku­ruo­ja. Iš­ėjus atos­to­gų to­kiam il­gam lai­ko­tar­piui kai ku­rios veik­los sri­tys nu­ken­tė­tų.

Dau­gu­mo­je sky­rių vie­nu me­tu atos­to­gų iš­ei­na vie­nas spe­cia­lis­tas. Ta­čiau di­des­niuo­se sky­riuo­se – So­cia­li­nės pa­ra­mos, Že­mės ūkio ir in­fra­struk­tū­ros – ir ke­li iš kar­to. Mat va­sa­ra bū­na per trum­pa vi­siems drau­giš­kai ja pa­si­da­lin­ti.

Z. Kur­me­lie­nė ti­ki­na, kad nors vie­nu me­tu atos­to­gau­ja treč­da­lis spe­cia­lis­tų, dar­bo pro­ce­sas sa­vi­val­dy­bė­je vyks­ta ne­nu­trūks­ta­mai. Mat atos­to­gų gra­fi­ką su­da­rius ir pa­tvir­ti­nus iš anks­to, sky­rių ve­dė­jai su­pla­nuo­ja dar­bus.

O dau­gu­mą pa­rei­gų, pa­sak pa­šne­ko­vės, ga­li­ma at­lik­ti ir prieš atos­to­gas. Pa­vyz­džiui, pa­ruoš­ti kai ku­rias ata­skai­tas, spren­di­mų pro­jek­tus ra­jo­no ta­ry­bos po­sė­džiams.

Jei spren­di­mo pro­jek­tą pa­ren­gęs dar­buo­to­jas atos­to­gau­ja, jį svars­tant ra­jo­no ta­ry­bos ko­mi­te­tuo­se, po­sė­džio me­tu, klau­si­mą pri­sta­to sky­rių ve­dė­jai ar ki­ti ko­le­gos.

Tie­sa, kai ku­rie dar­bai vis tik „iš­ei­na“ atos­to­gų su spe­cia­lis­tu. „Tai, kas ne­de­ga, ati­de­da­ma. Juk įsi­gi­lin­ti į ki­to ku­ruo­ja­mą kon­kre­čią sri­tį per trum­pą lai­ką ne­įma­no­ma“, – sa­ko Z. Kur­me­lie­nė.

Prie kar­tu su spe­cia­lis­tu „atos­to­gau­jan­čių­jų“ ga­li­ma bū­tų pri­skir­ti dau­ge­lį tęs­ti­nių dar­bų. Anot pa­šne­ko­vės, tuos, ku­rių „ne­ga­li bet kas ir bet kaip nu­čiup­ti ir ant grei­tų­jų pa­da­ry­ti“.

Autorė: Li­gi­ta JUODVALKIENĖ