Jau­nės Da­lin­ke­vi­čiū­tės nuotr. Sei­mo na­rys Arū­nas Du­dė­nas su žmo­na Ai­ra va­sa­rą su­si­lauks sū­ne­lio.

Šei­mą Ai­ra su Arū­nu su­kū­rė prieš še­še­rius me­tus. Su­tuok­ti­niai vien­me­čiai – abiems da­bar 29 me­tai.

Tai jiems la­bai lau­kia­mi, pir­mie­ji gan­drai. To­dėl ma­no, kad dar nė­ra ge­rai pa­si­ruo­šę tė­vys­tei, au­gi­nant ma­žy­lį tik­rai kils dau­gy­bė ne­aiš­ku­mų.

„Abu lan­ko­me spe­cia­lias bū­si­miems tė­ve­liams ren­gia­mas pa­mo­kė­les Vil­niu­je ir Uk­mer­gė­je. Ne­ma­žai apie kū­di­kio prie­žiū­rą su­ži­no­me iš ma­no bro­lio Sau­liaus. Jo šei­mo­je duk­re­lė gi­mė gruo­dį“, – pa­sa­ko­ja A. Du­dė­nas.

Dar­že­lio ne­si­kra­to

A. Du­dė­nas ne­sle­pia, kad jau te­ko iš­girs­ti ne­pa­si­ten­ki­ni­mo gai­de­lę žmo­nos bal­se. „Pa­ža­dė­jau, kad per per­trau­kas tarp Sei­me vyks­tan­čių se­si­jų pri­žiū­rė­ti vai­ke­lį bus ma­no pa­rei­ga. Kaip tik to­kia per­trau­ka bus va­sa­rą“, – apie sa­vo pa­ža­dus ant­ra­jai pu­sei at­vi­rau­ja po­li­ti­kas.

Pas­ta­ruo­ju me­tu jau kaip Sei­mo na­rys be­si­lan­ky­da­mas ra­jo­no vai­kų lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se, jis at­krei­pia dė­me­sį į juo­se esan­čias są­ly­gas ne tik kaip val­džios at­sto­vas, bet ir kaip bū­si­mas tė­ve­lis.

„Pui­kūs tie mū­sų dar­že­liai. Vi­sai ne­bū­ti­na tė­vams su vai­ku il­gai na­mie atos­to­gau­ti. Dve­jų me­tų vai­ką drą­siai ga­li­ma leis­ti į dar­že­lį“, – svars­to jis.  

Iki šiol jied­viem su žmo­na pa­vyks­ta iš­si­aiš­kin­ti, jog Sei­mas šei­mos gy­ve­ni­mo ne­ap­ver­tė aukš­tyn ko­jom – po­li­ti­ka juk bu­vo ir anks­čiau. Tai – dar­bas So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos Uk­mer­gės sky­riu­je, ra­jo­no ta­ry­bo­je ir ke­le­to par­la­men­ta­rų pa­dė­jė­ju.

Kai­mas nu­run­gė sos­ti­nę

Be po­li­ti­kos A. Du­dė­nas tu­ri ir dar vie­ną dar­bo sri­tį – Žel­vos se­niū­ni­jo­je, Lau­mė­nų kai­me, šei­ma jau ke­le­tą me­tų ūki­nin­kau­ja – dir­ba 80 hek­ta­rų že­mės. Vi­są ją kas­met ap­sė­ja ja­vais, kmy­nais.

Ta­čiau šis pa­va­sa­ris ūki­nin­kui ki­toks – jo gy­ve­ni­mą pa­ko­re­ga­vo par­la­men­ta­ro pa­rei­gos.

„Vi­sa lai­mė, kad au­ga­li­nin­kys­tės ūkis. Nuo gy­vu­lių neat­si­trauk­tum nė die­nai. Dau­giau­sia įtam­pos pa­va­sa­rį, kuo­met tu­ri su­spė­ti sėk­lą pa­sė­ti. Kaž­kaip spė­ja­me ir šie­met – dir­bu ūky­je sa­vait­ga­liais, žmo­nos Ai­ros gi­mi­nės la­bai pa­de­da“, – bui­ties de­ta­lė­mis da­li­na­si pa­šne­ko­vas.

Du­dė­nų šei­ma tu­ri bu­tą Vil­niu­je, Fa­bi­jo­niš­kė­se. Anks­čiau po­ra ten gy­ve­no, o sa­vait­ga­liais grįž­da­vo į žmo­nos tė­viš­kę – Lau­mė­nus. Ta­čiau šie­met nu­ta­rė pa­lik­ti sos­ti­nę.

Ai­ra Du­dė­nie­nė – tei­si­nin­kė. Dek­re­ti­nių atos­to­gų mo­te­ris iš­ėjo iš Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­mo, ku­ria­me dir­ba tei­sė­jo pa­dė­jė­ja.

Pa­sau­lį dar tik be­si­ruo­šian­tis iš­vys­ti sū­ne­lis jau dik­tuo­ja sa­vo są­ly­gas tė­ve­liams. Dėl jo šei­ma ap­si­spren­dė gy­ven­ti ir vai­ką au­gin­ti kai­me. Šiuo me­tu kaip tik ir vyks­ta di­die­ji kraus­ty­mo­si dar­bai – iš Vil­niaus į Lau­mė­nus pa­ma­žu ke­liau­ja vi­sa man­ta. Iš­tuš­ti­nę bu­tą jį grei­čiau­siai iš­nuo­mos.

„Kai­me ir vai­kui, ir mums bus ge­riau – daug erd­vės, oras gry­nas. O bu­to tuš­čio lai­ky­ti ne­si­no­ri, ma­tyt, teks iš­nuo­mo­ti“, – spren­di­mo tei­sin­gu­mu ne­abe­jo­ja pa­šne­ko­vas.

Po­mė­gius pri­tai­kė prie ap­lin­ky­bių

Jau ke­le­tą me­tų apie sa­vo di­džiau­sią lais­va­lai­kio po­mė­gį – žve­jy­bą – vy­ras sa­ko tik pa­sva­jo­jąs. „Nors meš­ke­rės į ran­kas po­rą me­tų pa­ė­męs ne­bu­vau, šir­dy­je vis dar lai­kau sa­ve žve­ju. Pra­ei­da­mas pro žve­jy­bos reik­me­nų par­duo­tu­vę žvilg­čio­ju į meš­ke­res“, – juo­kau­ja po­li­ti­kas.

Ką da­ry­ti, kai lais­va­lai­kio po­mė­gių no­ri­si, o lai­ko jiems nė­ra? Anot A. Du­dė­no, iš­ei­tį vi­suo­met ga­li­ma ras­ti. Kad ir dir­bant bū­ti­nus bui­tiš­kus dar­bus, ku­rie la­biau­siai pa­tin­ka, įsi­vaiz­duo­ti, kad tai – ta­vo lais­va­lai­kis. Jam pa­čiam la­biau­siai pa­tin­ka su me­ta­lu, tech­ni­ka su­si­ję dar­bai.

Lais­vė – ap­gau­lin­ga

Tre­čia­die­niais Sei­me – ko­mi­te­tų po­sė­džiai, ket­vir­ta­die­niais ir penk­ta­die­niais – ple­na­ri­niai po­sė­džiai. Tas die­nas po rū­mų sto­gu pri­va­lu pra­leis­ti.

Ta­čiau li­ku­sias dvi dar­bo die­nas nuo Sei­mo lyg ir esi lais­vas. Mat pir­ma­die­nis gra­fi­ke skir­tas dar­bui su rin­kė­jais, o penk­ta­die­nis – su­si­ti­ki­mams ki­tuo­se ra­jo­nuo­se, iš­vy­koms į ren­gi­nius. Kas ten la­bai be­su­gau­dys, kur tu, kaip, su kuo...

Ta­čiau įta­ri­mus, kad ir jis pats nau­do­ja­si to­kia „lais­ve“, pa­šne­ko­vas iš­sklai­do: „Tai to­kia ga­li­my­bė tiems, ku­rie ne­su­pran­ta, kad dirb­da­mas Sei­me, tu kar­tu ir rin­kė­jams, ir sau dir­bi. Jei esi po­li­ti­kas, jei Sei­me at­si­ra­dai ne at­si­tik­ti­nai, ne tik apie šią die­ną gal­vo­ji, bet ir po­li­ti­nį ba­ga­žą krau­ni. O jis taip leng­vai ne­su­krau­na­mas, kad pa­sė­dė­tum po­sė­džiuo­se ir to už­tek­tų.“

At­nau­ji­no dra­bu­ži­nę

Į Sei­mą at­ėju­sį nau­jo­ką sen­bu­viai vi­suo­met smal­siau ap­žiū­ri, įver­ti­na. Ne vel­tui sa­ko­ma: su­tin­ka pa­gal dra­bu­žį, pa­ly­di pa­gal pro­tą...

A. Du­dė­nas sa­ko, kad te­ko ir jam apie tai pa­gal­vo­ti. Be to, kos­tiu­mas ta­po pa­grin­di­niu dra­bu­žiu. Ta­pęs Sei­mo na­riu, sa­vo gar­de­ro­bą uk­mer­giš­kis pa­pil­dė dviem nau­jais kos­tiu­mais.

Kiek jie kai­na­vo? „Tik­rai ne­bran­giai. Ne­si­vai­kau eti­ke­čių, žiū­riu, kad dra­bu­žis pa­tik­tų, pa­to­gus bū­tų“, – ti­ki­na par­la­men­ta­ras. Sa­ko, kad šiuo me­tu jo spin­to­je ka­bo sep­ty­ni kos­tiu­mai.

Nu­mes­ti ki­log­ra­mai

Dau­ge­lis ma­no, kad ypa­tin­gos pri­vi­le­gi­jos par­la­men­ta­rams su­tei­kia­mos Sei­mo res­to­ra­nuo­se. Juo­se ne­va ir ska­niau, ir pi­giau nei ki­tur.

Šį mi­tą uk­mer­giš­kis su­griau­na: „Sei­mo res­to­ra­nai – ne pa­ti pi­giau­sia vie­ta. Mies­to ka­vi­nė­se ga­li­ma pi­giau pa­val­gy­ti. O dėl ska­nu­mo? Mais­tas ska­nus, bet kad kaž­koks iš­skir­ti­nis, tai tik­rai ne – ir kot­le­tų, ir ce­pe­li­nų bū­na.“

A. Du­dė­nas tvir­ti­na ne­san­tis daž­nas Sei­mo res­to­ra­nų lan­ky­to­jas. Pie­tums skir­tą per­trau­ką pa­pras­tai ski­ria po­kal­biams su ko­le­go­mis ar in­te­re­san­tais. Daž­nai taip ir pra­bū­na al­ka­nas iki va­ka­ro...

Lau­mė­nuo­se va­ka­re lau­kia mo­ti­nys­tės atos­to­gų iš­ėju­sios žmo­nos pa­ruoš­ta va­ka­rie­nė.

Ta­čiau pie­tų pra­lei­di­nė­ji­mas jau „su­val­gė“ aš­tuo­nis Sei­mo na­rio ki­log­ra­mus. Tiek svo­rio nu­me­tė nuo ru­dens – kai at­si­sė­do į par­la­men­ta­ro kė­dę.

Pa­dik­tuos žie­ma

Ry­te – vėl ke­lio­nė į Vil­nių. Iki šiol va­ži­nė­ja tuo pa­čiu prieš še­še­rius me­tus pirk­tu 2004 me­tų ga­my­bos au­to­mo­bi­liu „Peu­ge­ot 607“.

Kol kas jo at­si­sa­ky­ti ne­ke­ti­na. Ta­čiau abe­jo­ja, ar įveiks šis au­to­mo­bi­lis žie­mą už­pus­ty­tus kai­mo ke­lius. Jei ku­rį ry­tą įklius į snie­go spąs­tus, teks pa­gal­vo­ti apie ga­lin­ges­nį, la­biau kai­mo ke­liams tin­kan­tį.

Ar ne­bū­tų pi­giau ke­liau­ti į sos­ti­nę su­si­ko­o­pe­ra­vus? Kad ir su ki­tu uk­mer­giš­kiu Sei­mo na­riu ben­dra­par­tie­čiu Ka­ziu Gry­baus­ku.

„Kad man per Uk­mer­gę va­žiuo­ti ne­rei­kia. Taip di­des­nis lanks­tas su­si­da­ry­tų. Iš Lau­mė­nų iki Vil­niaus ar­čiau nei nuo mies­to – 65 ki­lo­met­rai“, – pa­aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

Nu­ste­bi­no... su­ta­ri­mas

A. Du­dė­nas anks­čiau yra dir­bęs ke­lių Sei­mo na­rių ir eu­ro­par­la­men­ta­ro Zig­man­to Bal­čy­čio pa­dė­jė­ju.  

Tai­gi po Sei­mo rū­mus blaš­ky­tis ar iš­ėji­mo po ko­ri­do­rių la­bi­rin­tus ieš­ko­ti jam ne­te­ko. Visgi de­ta­lių, ku­rios nu­ste­bi­no ta­pus par­la­men­ta­ru, bū­ta.

Kad ir dar­bo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te, ku­riam pri­klau­so. Ko­mi­te­to su­dė­tis la­bai „spal­vin­ga“ na­rių pri­klau­sy­mo par­ti­joms, po­li­ti­nių pa­žiū­rų at­žvil­giu.

Ne­paisant to, svars­tant klau­si­mus į akis kren­ta ne tik kon­struk­ty­vus dar­bas, ra­mios dis­ku­si­jos, bet ir drau­giš­ka ir pa­gar­bi at­mos­fe­ra. Ta­čiau vaiz­de­lis pa­si­kei­čia tiems pa­tiems ko­mi­te­to na­riams per­si­kraus­čius į ben­drą ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lę.

„Gal vei­kia tai, kad esa­me prieš fil­ma­vi­mo ka­me­ras, ta­čiau daž­nai pa­si­sa­ky­mai čia tam­pa gar­ses­ni, ašt­res­ni. Re­pli­kos – kan­džios ar net įžei­džian­čios“, – svars­to pa­šne­ko­vas.

San­ty­kiai – da­ly­kiš­ki

Uk­mer­giš­kis sa­ko, kad ne vie­ną ka­den­ci­ją Sei­me pra­lei­dę ko­le­gos į nau­jo­kus iš aukš­to ne­si­žval­gė, ne­ban­dė sa­vo „iš­pru­si­mo“ de­monst­ruo­ti. At­virkš­čiai – pa­ta­ri­mų ir pa­aiš­ki­ni­mų ne­gai­lė­jo, kuo ga­lė­da­mi pa­dė­jo.

Sei­me A. Du­dė­nui daž­niau­siai ten­ka ben­drau­ti su So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­jos na­riais. Ta­čiau į ar­ti­mes­nes drau­gys­tes, iš­ei­nan­čias už rū­mų sie­nų, nė su vie­nu sei­mū­nu šis ben­dra­vi­mas ne­iš­si­ru­tu­lio­jo – tarp dar­bo ir ar­ti­mes­nių as­me­ni­nių san­ty­kių su ko­le­go­mis nu­brėž­ta ri­ba.

Autorė: Li­gi­ta JUODVALKIENĖ