Gedimino Nemunaičio nuotr. Žolė pavasarį auga ne dienom, bet valandom.
UAB „Ukmergės paslauga“, kuri su savivaldybe yra sudariusi sutartį dėl miesto tvarkymo, direktorius Vytautas Masiukas patvirtino, kad šiais metais šienavimas vėluoja.
„Pernai tokiu laiku jau būdavo nušienauta. Tačiau tikrai ne dėl mūsų įmonės kaltės – technikos prisipirkę pakankamai turim, ji paruošta laukia. Nurodymai kol kas dar nešienauti – iš miesto seniūnijos“, – sako direktorius.
Jo teigimu, toks delsimas ne tik miesto vaizdui ne į naudą. Įmonei taip pat nėra gerai – žolė pavasarį auga ne dienom, bet valandom, o peraugusią šienaujant, laužoma technika.
„Jei technika pritaikyta pjauti 15 centimetrų žolę, tai pusmetrio šabakštynai tikrai ne į naudą“, – sako pašnekovas. Jis tikisi daugiau bendradarbiavimo su savivaldybe, organizuojant ir atliekant miesto tvarkymo darbus.
Kad šienavimo grafiką pakoregavo, pripažino ir Ukmergės miesto seniūnė Zita Pečiulienė. Ji sako, jog šiemet miesto žolynai bus šienaujami ne 5, kaip anksčiau, o tik 3 kartus.
Šie darbai numatomi gegužės pabaigoje prieš Miesto šventę, liepą – Mindauginių proga ir prieš Rugsėjo 1-ąją.
Toks „proginis“ šienavimas – ne iš gero. Dėl nepakankamų seniūnijos lėšų ir slegiančių skolų. Pastaruoju metu jos perkopia pusę milijono litų. Vien miestą tvarkantiems operatoriams seniūnija skolinga 448 tūkst. litų.
Šiemet miesto seniūnijai iš rajono biudžeto atriekta 900 tūkst. litų. Iš šių pinigų po 100 tūkst. litų numatyta skolų grąžinimui bei kapinių tvarkymui.
Miesto priežiūrai, apimančiai gatvių tvarkymą, šlavimą, šienavimą, sniego valymą, medžių ir krūmų genėjimą, lieka 700 tūkst. litų.
Sutartis su UAB „Ukmergės paslauga“ baigiasi 2015 metų rugpjūčio mėnesį. Z. Pečiulienė pripažįsta, jog padėtis ne iš paprastųjų – žolė auga sparčiai, pinigų samdyti operatorių taip dažnai, kaip reikėtų, nėra. Sutartyje su operatoriumi yra nurodyti įkainiai – kiekvieną kartą nušienauti 1 hektaro plotą kainuoja 720 litų. Šienaujamų plotų mieste susidaro apie 18 hektarų.
Seniūnija nusprendė kuo daugiau nusišienauti savo jėgomis, operatoriui paliekant stambesnius objektus. Baiminamasi net ir to, kad operatorius gali nutraukti sutartį, tačiau kitos išeities seniūnė nemato.
„Žmonių turime – pagal viešųjų darbų programą, atidirba už pašalpas. Tačiau yra kita bėda – neturim technikos. Mat iki šiol buvom kontroliuojanti institucija, o dabar tampame vis labiau gamybine“, – sako pašnekovė.
Tokia situacija verčia suklusti daugiabučių gyventojus. Keliais pastaraisiais metais šabakštynai mikrorajonuose buvo užmiršti. Negi vėl teks grįžti prie kadais matytų vaizdų?
Z. Pečiulienė neneigia sunerimusi, kad žolė užgoš mikrorajonus, ir ragina daugiabučių gyventojus patiems aktyviau tvarkytis – apsišienauti aplink savo namus.
Idealios sąlygos erkėms
Peraugusi žolė ne tik gadina miesto vaizdą bei šienpjovių techniką – tai ideali terpė veistis erkėms. Visuomenės sveikatos specialistai perspėja, kad kuo aukštesnė žolė, tuo daugiau jų ten knibžda. Vienas iš prevencinių būdų apsisaugoti nuo pavojingas ligas pernešančių erkių – žolės šienavimas.
Mat šie pavojingi gyvūnėliai labai nemėgsta tiesiogiai saulės apšviestų vietų. Daugelis mano, kad erkės sutinkamos tik nuošalesnėse pievose, pamiškėse.
Anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vyriausiosios specialistės Vitalijos Motiejūnienės, jų yra visur – net mieste, vejose prie daugiabučių ar nuosavų namų užsikrečiama erkiniu encefalitu bei Laimo liga. Dėl to nuolatinis žolės šienavimas – viena iš svarbiausių profilaktikos priemonių.
Leidžiant žolei augti, sudaromos sąlygos erkėms veistis. Specialistė sako, kad pastebima ir aritmetinė progresija – kuo daugiau mūsų aplinkoje erkių, tuo daugiau ir pavojingų ligų pernešiotojų. Mat Laimo liga užsikrėtusios erkės perduoda ją savo palikuonims.
Autorė: Ligita JUODVALKIENĖ
