1904 m. beveik po keturiasdešimt spaudos draudimo metų Rusijos caras grąžino lietuviams teisę savo leidinius spausdinti lotyniškomis raidėmis.

Po 1863 m. sukilimo numalšinimo buvo uždrausta spausdinti leidinius lietuviškais rašmenimis. Rusijos imperijos valdžia, kuri buvo okupavusi Lietuvą, uždraudė naudoti, spausdinti ir platinti bet kokius tokius leidinius. Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas išleido įsakymą, kuriuo mokyklose uždraudė naudoti vadovėlius, parašytus lotyniškomis raidėmis, o 1865 m. naujasis generalgubernatorius Kaufmanas išleido įsakymą, draudžiantį spausdinti ir pardavinėti lietuviškas knygas.

Netrukus ėmė trūkti lietuviškų maldaknygių ir giesmynų. Apibūdinti tokiai „mišrainei“, kai lietuviški žodžiai buvo rašomi kirilica, žmonės pašaipiai vadino graždanka.

Pirmąsias uždraustas knygas į Lietuvą gabeno žydai ir kontrabandininkai, tautinės savimonės gaivinimo ėmėsi kunigai ir šviesuoliai. Knygos pradėtos spausdinti Rytprūsiuose ir Mažojoje Lietuvoje bei slapta per sieną gabenamos į Lietuvą. Knygų leidybos centru taip pat buvo JAV.

Draudžiamos lietuviškos knygos daugiausia leistos Tilžėje, Priekulėje, Bitėnuose, Klaipėdoje, Karaliaučiuje, Šilutėje, Ragainėje, o JAV – Plimute, Mahanoi Sityje, Šenandore, Niujorke ir Brukline, Čikagoje. Kadangi lietuviška spauda buvo uždrausta nuo 1864 m., Lietuvoje veikiančiose spaustuvėse imta sąmoningai gudrauti  knygose įrašant ankstesnių metų, t. y. iki 1864 m., datą. Tokių, neva anksčiau išleistų, knygų, vadinamų kontrafakcijomis, cenzūra negalėdavo drausti – jų spaudos draudimo laikotarpiu išspausdinta 833.

***

Spaudos draudimo metais daugiausia lietuviškų knygų leidę vokiečių spaustuvininkai, žinoma, turėjo komercinių tikslų. Populiariausia tarp skaitytojų tuo metu buvo religinė literatūra – maldaknygės, katekizmai, giesmynai, šventųjų gyvenimai. Religiniai leidiniai slaptųjų mokyklų mokytojų, daraktorių buvo naudojami ir kaip mokomosios knygos. Populiariausia informacinės literatūros rūšis buvo kalendoriai. Juose spausdinta daug patarimų, mokslo žinių, grožinės literatūros kūrinių.

Skaitomi buvo ir praktinės paskirties leidiniai. Juose galima rasti patarimų gyvulių auginimo, bitininkystės, įvairių amatų, namų ūkio temomis. Grožinė literatūra – lietuvių autorių kūriniai ir užsienio rašytojų vertimai – sudarė apie 15 proc. to laikotarpio spaudos produkcijos.

Vien 1900–1902 m. caro valdžia konfiskavo 56 tūkst. lietuviškų spaudinių, tačiau per visą spaudos draudimo laikotarpį buvo išleista daugiau kaip 4 000 lietuviškų leidinių lotyniškomis raidėmis. Tiesa, užsienyje. O per tuos 40 metų rusišku raidynu buvo išleisti tik 66 leidiniai: 20 elementorių, 15 religinių knygų, 14 kalendorių, 7 grožinės literatūros ir tautosakos, 1 praktinio pobūdžio knygelė, 9 valdžios potvarkiai ir kiti smulkesni leidiniai. Dauguma jų – transliteruotos anksčiau išleistos knygos.

Pagal knyga.kvb.lt,

svencioniukrastas.lt

Darbo kalendoriai - https://www.rutana.lt/kanceliarines-prekes/popierius-ir-popieriaus-produktai/kalendoriai-ir-darbo-knygos