Atsidėkodami svečiui už dovanas, bibliotekos šeimininkai pakvietė ukmergiškius į šių leidinių pristatymą. A. Čekauskas atvyko drauge su kolege – asociacijos „Mūsų tautos atmintis“ prezidiumo nare Aldona Daukšiene.

Alfonsas didžiuojasi, jog pasaulį prieš aštuonis dešimtmečius Taujėnų valsčiaus Šalnų kaime, ūkininkų šeimoje, išvydo kovo 11-ąją – ne tik jam, bet ir visai Lietuvai svarbią dieną. Septintas, jauniausias, vaikas šeimoje. Nė šešerių neturėdamas, pradėjo lankyti tėvų namuose veikusią pradžios mokyklą. Čia pat buvo įsikūrusi ir kaimo biblioteka, gyveno mokytojos. Nuo mažens noriai skaitė knygas, pats ėmė eiliuoti, rašė apsakymus, tapo rajono jaunųjų literatų konkurso nugalėtoju.

Vėliau – studijos Vilniaus universitete, solinė veikla akademiniame chore, „Baltų ainių“ blaivybės draugija ir to paties pavadinimo laikraštis, kraštiečių draugija „Kur tas šaltinėlis“, asociacija „Mūsų tautos atmintis“, kuriai vadovauja iki šiol. Daugiau kaip 400 solinių koncertų Lietuvoje ir užsienio šalyse, gastrolės po pasaulį su įvairiais atlikėjais ir kolektyvais. Dvi kompaktinės plokštelės, dvi knygos ir nesibaigiantys susitikimai su klausytojais, koncertai, kuriuose skamba įvairių tautų dainos ir romansai, populiarių operų ir operečių arijos, klasikinė ir šiuolaikinė muzika.

O jei lieka laiko, Alfonsas savo klausytojams ima skaityti poeziją – Maironio, Vinco Mykolaičio-Putino, Justino Marcinkevičiaus, Marcelijaus Martinaičio, Vlado Šlaito ir kitų poetų eiles.

Renginio metu svečias prisiminė savo buvusių kelionių įspūdžius, iki šiol neužmirštas bendravimo su klausytojais akimirkas įvairių pasaulio šalių scenose. Savo eiles tą vakarą atlikėjui skyrė poetė Regina Mulevičienė, gimtinės žmonių vardu sveikino Taujėnų bibliotekininkė Gražina Žukauskienė. Ilgaamžiu solisto talentu, gebėjimu jį dovanoti kitiems, visą gyvenimą likti ištikimam savo tikslui stebėjosi ir žavėjosi ukmergiškė kūrėja Leonora Jankeliūnienė.

Pats dainininkas vadino susitikimą stulbinančia kultūros diena. Pasak A. Čekausko, joks kitas menas taip nepasiekia ir nesujaudina žmogaus sielos, kaip muzika. Gyvenimas be muzikos, sakė jis, būtų klaida. Todėl dabar jis turi dar vieną malonų rūpestį – padėti renovacijos nuotaikomis gyvenančiai viešajai bibliotekai įsigyti... pianiną. Šis muzikos instrumentas dar labiau papuoštų čia vykstančius kultūros renginius.