Užulėnyje šeštadienį vykusios Smetoninės – tradicinė šventė, skirta 1874 metais gimusio A. Smetonos gimtadieniui. Kadangi šie metai Seimo paskelbti Antano Smetonos metais, šiemet minimas prezidento institucijos 100-metis, šis gimtadienis buvo kaip niekad iškilus, o pagrindiniu jo akcentu tapo paminklo atidengimas.

Keli tūkstančiai žmonių susirinko prie Užugirio mokyklos-muziejaus.

Priešais šį tarpukariu A. Smetonos iniciatyva statytą mokyklos pastatą dabar jam pastatytas paminklas.

2,5 metro aukščio bronzinę skulptūrą sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Liejant pamatus po jais užkasta kapsulė, į kurią įdėtas laiškas ateities kartoms ir visų paminklo statybai lėšų paaukojusių žmonių bei įmonių ir organizacijų sąrašai.

Sumanymas prezidento tėviškėje pastatyti jam paminklą gimė prieš kelerius metus.

Lėšų tikėtasi surinkti iš aukų ir taip atkartoti istoriją, kai 1934 metais A. Smetonos 60 metų jubiliejaus proga už žmonių aukas buvo nupirktas ir prezidentui padovanotas žemės sklypas, pavadintas „Užugirio kiemu“.

Lėšas rinko Ukmergės kultūros centras, bibliotekos, kitos įstaigos, organizacijos, privatūs asmenys. Iš viso aukų suma siekia 5 tūkst. eurų. Tačiau jos paminklui nepakako, tad didžiausia dalimi iš biudžeto prisidėjo Ukmergės rajono savivaldybė, parėmė Kultūros ministerija.

Paminklo A. Smetonai atidengimo iškilmės prasidėjo Lietuvos valstybės himnu, kurį atliko Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“.

Toliau pagarsinta 1920 m. gegužės 15 d. pirmojo šalies prezidento A. Smetonos pasakyta kalba sveikinant Steigiamojo Seimo narius.

„Ši diena yra Lietuvai visų prakilniausia: susilaukėm šios valandos, kada tautos valia, buvusi ilgus amžius prislėgta, suvaržyta, vėl iškilo aikštėn ir susidėjo į stiprų, aiškų vienetą. Būdama nelaisvėj, tauta buvo beveik nustojusi savo gyvybės, sąmonės, buvo apmirusi, kitiems rodėsi, kad jau ir palaidota. Radosi tačiau kilnių jos vaikų, kurie nenusiminė, kurie turėjo tiek drąsos ir ryžosi gaivinti apmirusią sąmonę, kelt ir plėtot, gydyt, budint, judint visuomenės valią, pažadint iš miego visą tautą ir visą šalį“, – anuomet kalbėjo šalies vadovas.

Dabar, prabėgus beveik 100 metų, prie jo paminklo į susirinkusiuosius kreipėsi 9-asis Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos laisvės siekio nesugebėjo sunaikinti dešimtmečiais trukęs sovietmetis. Nors pats užaugo toje sistemoje, prisiminė eilėraštį apie Trispalvę, sugrįšiantį Smetoną ir vėl laisva tapsiančią Lietuvą. „Smetona buvo laisvos valstybės simbolis, eruditas, daug straipsnių parašęs publicistas, o ne tik politikas“, – kalbėjo G. Nausėda.

Šiandienos politikams ir visiems, kurie nevienareikšmiškai ar kritiškai vertina A. Smetonos asmenybę, jis linkėjo skaityti. Skaityti istorines knygas. Tačiau, nors net ir visas perskaičius, nieks negalėtų būti teisėju ir anų laikų įvykių vertintoju.

Susirinkusiuosius taip pat sveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas, dėkojęs visiems prisidėjusiems prie paminklo statybos. Žodį tarė paminklo autorius skulptorius Antanas Žukauskas.

Paminklą atidengė prezidentas G. Nausėda ir rajono meras R. Janickas, pašventino ir susirinkusiuosius palaimino vyskupas Jonas Kauneckas.

Kol norintieji prie paminklo dėjo gėles, skubėjo atmintinoje vietoje įsiamžinti (gėlės nuneštos ir prie gimtojo A. Smetonos namo pamatų, esančių visai netoli paminklo vietos), pirmoji šalies pora bendravo su susirinkusiaisiais, fotografavosi.

Garbūs svečiai ir juos lydintys asmenys buvo pavaišinti šalia mokyklos-muziejaus esančiame edukacijų centre. Tolesniuose renginiuose prezidentas nebedalyvavo.

Šventės dalyviai pakviesti į už kilometro esančią A. Smetonos vasaros rezidenciją. Šalia jos šiemet sutvarkytas 24,15 ha ploto parkas. Jo įrengimu kadaise rūpinosi prezidento žmona Sofija Smetonienė ir sesuo Julija. Čia sodinti ne tik parko medžiai, bet ir vaismedžiai. Išlikęs didelis obelų sodas, lazdynų alėja, didžiulės tujos, beržų takas...

Parko tvarkymo darbai tęsėsi bemaž dvejus metus – genėti ir kirsti medžiai, krūmai, įrengti takai, pasėta žolė.

Rajono meras R. Janickas papasakojo apie šiuos darbus ir pristatė pasodintą ąžuolų alėją, skirtą Vasario 16-osios – Lietuvos Nepriklausomybės – akto signatarams atminti. Alėjoje pasodinta tiek ąžuoliukų, kiek buvo signatarų – 20. Prie kiekvieno medelio ant akmens pritvirtinta lentelė su signataro pavarde.

Į šį renginį atvyko signatarų giminaičiai, dėkoję už tokį gražų sumanymą. Prisiminimais dalijosi Antano Smetonos giminaitė Sigutė Smetonaitė.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje ir „SOS Vepriuose“ už pirmojo šalies prezidento atminimo išsaugojimą A. Smetonos atminimo medaliu apdovanojo Ukmergės rajono merą R. Janicką.

Toliau tęsėsi teatralizuotos linksmybės dvaro kieme.

Prieškario laikų automobiliu prezidentas buvo iškilmingai atvežtas iki dvaro ir iš balkono pasakė sveikinimo kalbą.

Teatralizuotą prezidento gimtadienio šventę vedė Marius Jampolskis, dainavo Irūna Puzaraitė-Čepononienė.

Vyko mugė, įvairūs edukaciniai užsiėmimai, tarpukario fotoateljė, ekskursijos po dvarą, kur eksponuojamos parodos.

Organizatoriams – Ukmergės kraštotyros muziejui – talkino VšĮ „Skautų slėnis“, klubas „Miško broliai“. Dangų dūmų uždanga nuspalvino asociacijos „ANBO eskadrilė“ lakūnai.

Šventė vyko prieškario dvasia. Atvykti visi kviesti pasipuošę retro stiliaus drabužiais. Taip pasipuošusios ponios turėjo progą dalyvauti ponių rinkimuose.

Smetoninių šventė vyko dvi dienas – penktadienį Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje aukotos šv. Mišios už Lietuvą bei pristatytas monospektaklis „Lietuvą ir lietuvius mylėjau“, skirtas prezidentui Antanui Smetonai.