Apie tai, kaip priimti teisingą sprendimą dėl artimo žmogaus apgyvendinimo globos namuose, mintimis dalijasi Irina ALEKSANDRAVIČIENĖ, viešosios įstaigos „Ruklos globos namai“ įkūrėja.

Globos namų dažniausiai ieškoma suvokus, jog patys nepajėgsime pasirūpinti artimu žmogumi, jei neatsisakysime darbo, karjeros. Sprendžiame dilemą: jei patys slaugysime insulto ar kitos ligos, negalios ištiktą ligonį ar dėl senatvės negalinčius judėti tėvus, kas uždirbs pinigus šeimai išlaikyti? Tuomet desperatiškai ieškome įstaigos, kuri prižiūri pagyvenusius žmones, paskubomis renkame artimiausių senelių globos namų telefono numerį. Ir tik retais atvejais tėvai ir vaikai drauge priima sprendimą dėl gyvenimo globos namuose.

Lietuvoje nėra tradicijos iš anksto pasirūpinti senyvo amžiaus žmonių ateitimi savarankiško gyvenimo globos namuose. Todėl nesidalijame vaizdais, matytais užsienio filmuose, kur linksmi seneliai žaidžia bingą, kortuoja ar mezga. Paprastai mūsų šalyje vyresni žmonės, net jei jie moka žaisti bingą ar megzti, leidžia laiką rūpindamiesi buitimi. Į globos namus persikelia tik tada, kai jų sveikata patiria krizę, kuri žymi savarankiško gyvenimo pabaigą.

Atsitiktinio pasirinkimo spąstai

Tuos, kurie ieško pagyvenusių žmonių priežiūros įstaigos, galima suskirstyti į keletą kategorijų. Vieni įsivaizduoja globos namus pagal amerikietiško kino vaizdus. Jie įvertina kambarius ir gyvenimo sąlygas, teiraujasi apie darbuotojų skaičių ir užimtumo formas. Jei tai, ką pamato, atitinka jų įsivaizduojamų globos namų idėją, nusprendžia apgyvendinti ten savo artimuosius.

Kita grupė globos namus vis dar sieja su buvusios santvarkos vadinamosiomis prieglaudomis. Juos stebina, kad šių dienų standartai visiškai kitokie – modernūs pastatai, aprūpinti specializuota įranga, nėra specifinio prieglaudos kvapo. Jiems apsispręsti dažnai pakanka vos apsidairius.

Trečioji grupė – tai žmonės, kurie nežino, ko tikėtis iš pagyvenusių žmonių priežiūros įstaigos. Bet visos šios grupės turi bendrą bruožą – jų sprendimai yra atsitiktiniai, neapgalvoti, kartais net nesuderinti su artimaisiais, kuriuos ketina šiuose namuose apgyvendinti.

Kaip išrinkti tinkamiausius globos namus

Pirmas dalykas, kurį būtina suvokti, yra tai, kad žmogus, persikėlęs į globos namus, galbūt gyvens juose daug metų. Per tą laiką jo ir šeimos gyvenime gali daug kas nutikti. Palyginti savarankiškas tėvas gali tapti visiškai slaugomu ligoniu, kurį reikės maitinti, prausti, keisti sauskelnes. Ar žinome, kokias sąlygas tokiu atveju kels pasirinkti globos namai? Ar nenutrauks sutarties, motyvuodami sparčiu gyventojo sveikatos pablogėjimu ir tinkamo personalo trūkumu? Ar neprašys papildomo užmokesčio? Ar globos namuose dirba pakankamai kompetentingų ir empatijos nestokojančių darbuotojų? Deja, tokių situacijų pasitaiko ir jos tampa konfliktų tarp šeimos ir globos įstaigų priežastimi.

Štai kodėl labai svarbu iš anksto pasirinkti globos namus, apsilankyti juose, susipažinti su gyvenimo sąlygomis, personalu, taisyklėmis, viską nuodugniai išsiaiškinti, klausti, kas neaišku ar kelia abejonių. Geriausia, jei sprendimą dėl gyvenimo globos namuose šeima priimtų kartu su būsimu tų namų gyventoju.

Žinoma, senyvo amžiaus žmogus dėl ligos, pavyzdžiui, demencijos, tam tikru momentu nesugeba pats priimti racionalaus sprendimo. Todėl dažniausiai sutartį su globos namais sudaro jo šeima. Tačiau jei senolis yra geros psichinės sveikatos, jis turėtų dalyvauti parenkant įstaigą, kurioje praleis likusį gyvenimą.

Daugumoje šeimų pokalbiai šia tema vis dar yra tabu. Tačiau dažniau pasitaiko situacijų, kai vaikai, eidami ilgesnių atostogų, nusprendžia vieną iš tėvų laikinai apgyvendinti globos namuose, kur jis gali tikėtis pagalbos kasdieniniame gyvenime. Namų pasirinkimas apsigyventi trumpam yra gera proga įstaigai pažinti senyvo žmogaus poreikius, o senoliui – pasiruošti ten gyventi nuolat.

Mūsų globos namų gyventojams apsiprasti su nauja aplinka ir nauju gyvenimo etapu padeda psichologas, jų sveikata rūpinasi medicinos personalas.

Mūsų globos namų gyventojams, kurie yra patyrę traumų, lūžių, išgyvenę sudėtingas operacijas, padeda reabilitologas. Jo pastangos skirtos suteikti galimybę žmonėms judėti nepatiriant skausmo ir diskomforto, perteikti žinias, kurios padėtų saugiai grįžti prie normalaus gyvenimo ritmo. Pagerėjus fizinei būklei, gerėja ir emocinė savijauta.

Vieninteliai Lietuvoje galime pasiūlyti savo gyventojams logopedo pagalbą, kuris padeda susigrąžinti dėl infarkto, insulto ar traumos prarastą kalbą. Logopedas dažnai yra vienintelis asmuo, kuris supranta ligonio bandymus kalbėti, todėl jo darbas, siekiant sugrąžinti žmogų į bendraujančiųjų ratą, yra nepaprastai svarbus.

Nėra vieno atsakymo į klausimą, kas svarbiausia būsimam globos namų gyventojui. Yra žmonių, kurie bijo vienatvės ir negali įsivaizduoti, kad gyvens kambaryje vieni. Kitiems svarbus privatumas – jie nori gyventi vieni ir turėti savo vonios kambarį bei tualetą. Kai kurie nori atsivežti į globos namus patalynę, kilimėlį, šviestuvą, paveikslą, baldų ar augintinių (katę, šunį, žuvyčių). Ne visi globos namai tokią galimybę suteikia.

Neišsipildę lūkesčiai

Konfliktai tarp globos įstaigų darbuotojų ir gyventojų artimųjų dažnai kyla dėl bendro gyvenimo normų nepaisymo, o tai atsitinka klaidingai suvokiant, kas galima ir ko negalima globos namuose ir kokių pasekmių gali sukelti taisyklių laužymas. Globos namuose griežtai draudžiama vartoti alkoholį. Bet pasitaiko artimųjų, kurie atveža šių vaišių ar energinių gėrimų artimiesiems, sergantiems širdies ligomis, turintiems padidėjusį kraujospūdį. Kartais atrodo, kad šitaip bandoma užmaskuoti retus apsilankymus, pademonstruoti ypatingą prielankumą.

Mūsų darbuotojų atsakymas artimiesiems būna vienas: ar globodami artimąjį savo namuose irgi vaišintumėte jį alkoholiu,  nepaisydami jo ligų? Jam kur kas labiau praverstų vitaminai. Taip norisi pasakyti: „Mielieji, globodami savo artimąjį savo namuose, vaišinkite jį kuo norite. Mūsų globos namuose galioja tvarka. Mes jūsų artimąjį prižiūrime, maitiname, prausiame, bet neprivalome jo blaivinti.“

Ne kartą teko padėti senoliams, užspringusiems artimųjų atvežtais traškiais riestainiais, ledinukais. Globos namų gyventojams kasdien siūlome vaisių, pagal dietologų rekomendacijas – ir saldumynų. Todėl visada prašome artimųjų, kad praneštų mūsų darbuotojams apie atvežtą maistą, vaišes.

Viena šeima, apgyvendinusi globos namuose močiutę, griežtai pareikalavo maitinti ją vien trintu maistu. Koks buvo mūsų nustebimas, kai per pirmąjį aplankymą artimieji vaišino močiutę savo atvežta rūkyta višta.

Maistą savo globos namuose gaminame vietoje. Jį tiekiame 5 kartus per dieną. Atskiras meniu sudarytas sergantiems diabetu ar negalintiems virškinti kieto maisto. Tačiau visas pastangas nubraukia atvežamos silkės, mišrainės, tortai. Neretai jie būna pirkti prekybos centruose. Artimieji po vaišių ritualo išvyksta, o globos namams lieka viduriuojantis ligonis su pablogėjusia savijauta. Ilgalaikės pastangos sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, normalizuoti virškinimą nueina perniek.

Apie pasitikėjimą ir kontrolę

Globos namai nėra kalėjimas, kuriame žmogus atlieka bausmę už savo amžių. Tačiau dienos režimas ir gyventojų stebėjimo ir priežiūros sistema yra geriau nei jos nebuvimas.

Senoliui tikrai kur kas geriau gyventi savo namuose, įprastoje aplinkoje. Pasirinkus bendrą gyvenimą globos namuose, tenka pratintis ir prie naujų sąlygų, nors tai nėra paprasta.

Šeimai rūpi, ar jos artimajam globos namuose gerai, ar tinkamai juo pasirūpinama. Tačiau rūpestis neturėtų virsti nepagrįsta globos įstaigos darbuotojų kontrole. Papildoma įtampa visada susijusi su negatyviom emocijom. Jei patikėjote mums artimą žmogų, prašome mumis pasitikėti. Globos įstaigas nuolat tikrina 9 inspekcijos, visada paisoma jų reikalavimų. Mes atviri konstruktyviam dialogui su visais, visada yra galimybė pasiaiškinti, pareikšti norus, pageidavimus.

Mes atsakome už viską, kas vyksta globos namuose. Gyvename su jūsų artimuoju 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę ir žinome, ką ir kaip daryti, kad jam būtų geriau.

Jei artimas žmogus kažko prašo artimųjų, suvokime, kad pirmiausia jis prašosi dėmesio, kurio poreikis gali turėti įvairias išraiškas, dažnai – materialias. Tiesiog dažniau lankykime artimuosius.

Turime itin gražų tokio bendravimo pavyzdį – jaunas vaikinas iš pajūrio nuolat atvyksta lankyti savo senelės. Jų bendravimas labai paprastas: jis atveža jos mėgstamų lašinukų, juos supjausto, ji valgo, o jis laiko jos ranką... Šie vizitai nebūna ilgi, bet nuoširdūs, ir svarbūs abiem.

Dažnos globos namų negandos

Kokybiškas maistas globos namuose yra labai svarbus. Vienos įstaigos turi savo virtuves, kuriose paruošia visus patiekalus. Kitose gaminami tik pusryčiai ir vakarienė, bet yra ir tokių, kurios naudojasi viešojo maitinimo įstaigų paslaugomis. Tai nebūtinai reiškia prastesnį maitinimą, tačiau artimiesiems visada verta pasiaiškinti, kur maistas gaminamas ir kiek tam skiriama pinigų.

Labai svarbu, kad maistas atitiktų gyventojo poreikius, ypač jei jis turi rimtų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, serga cukriniu diabetu.

Kita problema – laisvalaikio organizavimas. Didžiausios globos namų negandos yra nuobodulys, vienatvė ir džiaugsmo stoka. Sodas, terasa, parkas, artumas iki miško vaidina didelį vaidmenį užtikrinant gyventojų komfortą. Deja, ne visos įstaigos gali tai užtikrinti, kai kurių globos namų gyventojai rudens ir žiemos mėnesius praleidžia uždarai. Dažniausiai tai aiškinama rūpinimusi jų saugumu, pvz., kad nepaslystų ant apledėjusio kelio ar terasos. Tačiau senjorai, kurie stokoja saulės ir gryno oro, labiau kenčia nuo depresijos, jų sveikata gali smarkiai pablogėti.

Mūsų globos namuose buvimas gryname ore privalomas. Žinoma, tiems, kam leidžia sveikata. Pasivaikščiojimas gerina nuotaiką, o kai kurie gyventojai turi pareigą pasivaikščiojimų metu lydėti savo kaimynus, tai labai padeda bendruomeniškos atmosferos kūrimui, žmonės jaučiasi reikalingi.

Organizuoto laisvalaikio svarba

Ne mažiau svarbus yra globos namų gyventojų užimtumas. Apmaudu, bet tai vienas iš pašiepiamų gyvenimo globos namuose aspektų, nes 70–90 metų seneliai kartais atlieka tai, ką ir vaikai darželiuose – gamina rankdarbius, dainuoja nesudėtingas dainas, žaidžia susikaupimo reikalaujančius stalo žaidimus (dėlioja dėliones, „gaudo žuveles“, stato bokštus), atlieka nesudėtingus gimnastikos pratimus. Užimtumo terapija vaidina didžiulį vaidmenį palaikant fizinius ir intelektualinius gyventojų įgūdžius.

Gyventojams užtikriname platų užsiėmimų spektrą. Tai įvairina kasdienybę, atskleidžia pamirštus gebėjimus, žadina emocijas, gerina nuotaiką, jungia bendrai veiklai. Bendras gyvenimas didelėje šeimoje įgauna didesnę prasmę.

***

Jei turite artimųjų, kuriems ateityje bus reikalinga globa ir priežiūra, reikia pagalvoti apie jų gyvenimą globos namuose, kurie užtikrina kokybišką gyvenimą senatvėje.

Užsirašykite visus klausimus ir abejones, aplankykite keletą globos namų, išsiaiškinkite jums rūpimus dalykus ir drauge su artimu žmogumi priimkite sprendimą dėl tolesnio jo gyvenimo.

Užs. Nr. 142