Laikraštyje skaitykite:

„Paminėjo Laisvės gynėjų dieną“
(„U. ž.“ informacija)
„Skaudi avarija nusinešė Ukmergės gydytojo gyvybę“
(Vilma Nemunaitienė)
„Mirtis įsėlino į autobusą“
(„U. ž.“ informacija)
„Susitiko tarpininkai tarp gyventojų ir valdžios“
(Vilma Nemunaitienė)
„Medžiai pakelėse kelia pavojų“
(Ligita Juodvalkienė)
„Pienininkai žinių sėmėsi seminare“
(Ligita Juodvalkienė)
„Ukmergės žinių“ priedas apie krašto praeitį „Laiko aidai“
„Pasirašė susitarimą su profsąjungomis“
(Jolita Žurauskienė)
„Buvę futbolininkai sporto nepamiršo“
(Vaidotė Griškevičiūtė)
„Akcija yra, nuolaidų – ne“
(Jolita Žurauskienė)

Uk­mer­gės kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je nė­ra nė vie­no eks­po­na­to, me­nan­čio kru­vi­nuo­sius Sau­sio 13-osios įvy­kius. Tuo įsi­ti­ki­no mu­zie­ji­nin­kai, reng­da­mi šiai is­to­ri­nei da­tai skir­tą pa­ro­dą.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Nuotr. Pa­ro­do­je „1991 m. sau­sio 13-osios kro­ni­ka“ eks­po­nuo­ja­ma nuo­trau­ka iš Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus fon­dų.

Laikraštyje skaitykite:

„Asmens dokumentus „išmėto“ ir autobusuose“
(Vaidotė Griškevičiūtė)
„Bėgo gyvybės ir mirties keliu“
(„U. ž.“ informacija)
„Ieškojo niekur nedingusio vyro“
(Daiva Zimblienė, „Lietuvos ryto“ korespondentė)
„Virtuvės reikmenų akcijos dalyviai sulauks“
(Vaidotė Griškevičiūtė)
„Tautodailininkas verda sriubą dainuodamas“
(Jolita Žurauskienė)
„Už durų rankenos – laiškas“
(Ligita Juodvalkienė)
Rubrikoje „Pataria specialistai“ – patarimai šeimininkėms

Šeš­ta­die­nio karš­tis ne­at­bai­dė pa­si­var­žy­ti į Uk­mer­gę su­si­ruo­šu­sių žir­gi­nio spor­to en­tu­zias­tų. Tą­dien Uk­mer­gė­je vy­ko ris­tū­nų žir­gų lenk­ty­nės.

Vai­do­tė GRIŠKEVIČIŪTĖ

Ukmergės hipodromas šeštadienį ir vėl tapo ristūnų žirgų lenktynių vieta.

Vai­kams pra­si­de­da links­miau­sias me­tų lai­ko­tar­pis – va­sa­ros atos­to­gos, po­il­sio ir pra­mo­gų  me­tas. Ta­čiau kar­tais per daug di­de­lis at­si­pa­lai­da­vi­mas at­ne­ša ne­lai­mių. Va­sa­ros pa­vo­jai vai­kų ty­ko kie­muo­se, gat­vė­se, gam­to­je, van­de­ny­je. Ar pa­si­ruo­šę sau­giai pra­leis­ti vai­kų va­sa­ros atos­to­gas vai­kai ir tė­vai?

Gedimino Nemunaičio nuotr.

Kaip elg­tis, kad iš­veng­tų gais­rų bei ki­tų ne­lai­mių, tu­ri ži­no­ti ir pats ma­žiau­sias pi­lie­tis. Uk­mer­gės ug­nia­ge­siai ši­to sie­kia, kas­met or­ga­ni­zuo­da­mi vai­kų ir moks­lei­vių pie­ši­nių kon­kur­są prieš­gais­ri­ne ir ci­vi­li­ne sau­gos te­ma.

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Au­to­rės nuotr. Kon­kur­so lau­re­a­tus svei­ki­no ir jų tė­ve­liai, auk­lė­to­jai, mo­ky­to­jai.

Dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se gy­ve­nan­tiems uk­mer­giš­kiams ši­lu­ma kai­nuo­ja ne­vie­no­dai. Gau­na­mo­se są­skai­to­se kai­nų žir­klės įspū­din­gos: am­pli­tu­dė sie­kia nuo tri­jų iki dvy­li­kos li­tų už kvad­ra­ti­nį met­rą.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Šią sa­vai­tę kai­my­nai, ben­dra­dar­biai, gat­vė­je su­tik­ti pa­žįs­ta­mi gvil­de­na pa­grin­di­nę po­kal­bių te­mą – „Są­skai­tos už šil­dy­mą“.

Ne­ma­žai skai­ty­to­jų su­rin­ko ir mū­sų re­dak­ci­jos te­le­fo­no nu­me­rį. Paš­to dė­žu­tė­se ra­dę UAB „Uk­mer­gės ši­lu­ma“ są­skai­tas už gruo­džio mė­ne­sį uk­mer­giš­kiai pa­stė­ro – val­džia vi­su bal­su šau­kė, kad ši­lu­mos ūkio nuo­mi­nin­kas va­gia iš ra­jo­no žmo­nių, kad pe­rė­mus ši­lu­mos ūkį „pra­si­dės gy­ve­ni­mas“.

„Dar nie­kuo­met tiek daug ne­mo­kė­jo­me už ši­lu­mą. Ką ta val­džia ge­ro gal­vo­ja? Kad žmo­nės ken­tės ir ty­lės?“ – klau­sia mo­ky­to­ja Lai­ma. Ji svars­to, kad šil­dy­mo se­zo­nas po sa­vi­val­dos rin­ki­mų bus dar di­des­nis siur­pri­zas uk­mer­giš­kiams.

Uk­mer­gės po­li­ci­jos is­to­ri­jo­je – pre­ce­den­to ne­tu­rin­tis at­ve­jis. Ad­mi­nist­ra­ci­nės tei­sės pa­žei­di­mų by­los su­fab­ri­ka­vi­mu ap­kal­tin­tas pa­rei­gū­nas sa­vo gar­bę ban­dys ap­si­gin­ti teis­me ir pa­tei­kė 8 tūks­tan­čių li­tų ci­vi­li­nį ieš­ki­nį mo­ra­li­nei ža­lai at­ly­gin­ti.

Dai­va ZIMBLIENĖ

Prieš teismą stojo Rasa ir Julius Kazėnai.

Li­na SUKACKIENĖ

Ne­se­niai per­skai­ty­ta  Joh­no Vir­pe­no kny­ga „Ša­lu­ti­nis po­vei­kis – mir­tis: iš­pa­žin­tys iš far­ma­ci­jos vir­tu­vės“ pri­ver­tė su­si­mąs­ty­ti.

Ne­su nei me­di­kė, nei far­ma­ci­nin­kė. Bet ir vie­nais, ir ki­tais, jei­gu į juos krei­piuo­si, pa­si­ti­kiu. Ta­čiau šio­je kny­go­je iš­dės­ty­ti fak­tai ir su­gre­ti­ni­mas su pri­va­čia pa­tir­ti­mi ne vie­nai nak­čiai su­trik­dė mie­gą. Ir pir­mą kar­tą ran­ka ne­va­lin­gai ne­ieš­ko­jau tab­le­tės, nes min­čių srau­tas ir gin­čas su pa­čia sa­vi­mi bu­vo rei­ka­lin­gas.