Straipsniai

Ge­gu­žės 9-ąją mi­nė­tos Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­bai­gos 66-osios me­ti­nės. Ta pro­ga drau­gėn kas­met su­si­bu­ria ka­ro ve­te­ra­nai. Šios or­ga­ni­za­ci­jos na­rius ne­gai­les­tin­gai re­ti­na lai­kas.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Ka­pi­nė­se žu­vu­siuo­sius pa­ger­bė ka­ro ve­te­ra­nai ir sve­čiai.

Šiuo me­tu or­ga­ni­za­ci­ja vie­ni­ja 40 gar­baus am­žiaus žmo­nių. Vy­riau­siam jų ru­de­nį su­kaks 100 me­tų. Ge­na­di­jus Na­mest­ni­ko­vas Uk­mer­gės ka­ro ve­te­ra­nams va­do­vau­ja trisdešimt dvejus me­tus.

84 me­tų vy­ras – pats jau­niau­sias iš fron­ti­nin­kų. Į ka­rą jis iš­ėjo bū­da­mas še­šio­li­kos.

Or­ga­ni­za­ci­jos pir­mi­nin­kas pa­sa­ko­jo, kad žu­vu­sių ben­dra­žy­gių pa­ger­bi­mas Pa­ši­lė­je esan­čio­se ka­rių ka­pi­nė­se – kas­me­ti­nė jų tra­di­ci­ja. Pa­ši­lės bro­liš­ko­se ka­rių ka­pi­nė­se il­si­si per 1600 ka­rių. Da­lis jų jau ge­ro­kai po ka­ro per­lai­do­ta iš Vep­rių, Tau­jė­nų, ki­tų apy­lin­kių.

Tarp žu­vu­sių­jų – įvai­rių tau­ty­bių žmo­nės. Yra ir lie­tu­vių. Dau­gu­ma ka­pų by­lo­ja, kad čia il­si­si žu­vu­sie­ji per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą, ta­čiau yra ir vy­rų, sa­vo gal­vas pa­dė­ju­sių Af­ga­nis­ta­ne ar per ne­lai­min­gus at­si­ti­ki­mus bei pra­ty­bas tai­kos me­tais so­vie­tų ka­riuo­me­nė­je.

Ka­pi­nė­se yra TSRS did­vy­rių ar­ti­le­ris­to ser­žan­to Va­če­ga­no Van­cia­no ir la­kū­no ma­jo­ro Pa­vlo Ta­ra­so­vo ka­pai.

Di­džio­ji dau­gu­ma ka­pi­nė­se at­gu­lu­sių ka­rių tar­na­vo 262-oje šau­lių di­vi­zi­jo­je, ku­riai va­do­va­vo ge­ne­ro­las ma­jo­ras Z. Usa­čio­vas. Jo di­vi­zi­ja su fa­šis­tų ar­mi­ja ko­vė­si Uk­mer­gės apy­lin­kė­se vy­ku­sio­se ko­vo­se. Uk­mer­gę šios di­vi­zi­jos ka­riai iš vo­kie­čių pe­rė­mė 1944 me­tų lie­pos 25-ąją.

Pats Z. Usa­čio­vas vė­liau, jau tai­kos me­tais, ne kar­tą lan­kė­si Uk­mer­gė­je. Pas jį Mask­vo­je vie­šė­jo ir uk­mer­giš­kis G. Na­mes­tni­ko­vas.

Tvar­ka bro­liš­ko­se ka­rių ka­pi­nė­se rū­pi­na­si se­niū­ni­ja, ta­čiau kai ku­riuos ka­pus pri­žiū­ri ir ar­ti­mie­ji. Pa­sak pir­mi­nin­ko, pas­ta­rai­siais me­tais ne vie­nas Ru­si­jos gy­ven­to­jas ieš­ko­jo sa­vo ar­ti­mų­jų ka­po. O vie­nas at­ve­jis bu­vo ypa­tin­gas – gi­mi­nai­čiai skun­dė­si dėl ant ant­ka­pio esan­čio ne­tei­sin­go už­ra­šo. Ja­me nu­ro­do­ma, kad čia pa­lai­do­tas ei­li­nis ka­rys. Tuo tar­pu gi­mi­nai­čių tu­ri­mi do­ku­men­tai liu­di­ja, kad jis tu­rė­jo ka­ri­nin­ko laips­nį.

„Tie žmo­nės net į mū­sų ša­lies Pre­zi­den­tę krei­pė­si, kad bū­tų pa­keis­tas už­ra­šas Pa­ši­lės ka­pi­nė­se. Bet ant tos len­tos – daug pa­var­džių. Ją vi­są reik­tų keis­ti, o pi­ni­gų nė­ra“, – pa­sa­ko­jo il­ga­me­tis Uk­mer­gės ka­ro ve­te­ra­nų va­das.

G. Na­mest­ni­ko­vas džiau­gė­si, kad prieš dau­ge­lį me­tų ka­rių ka­pi­nės, kaip ir dar 70 to­kių Lie­tu­vo­je esan­čių ka­pi­nių, bu­vo re­konst­ruo­tos Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos lė­šo­mis.

Pa­sak ka­ro ve­te­ra­nų pir­mi­nin­ko, ge­gu­žės 9-ąją ka­pi­nė­se ka­riai ru­siš­kai trau­kia per­ga­lės him­nu ta­pu­sią dai­ną „Per­ga­lės die­na“. Pa­ši­liš­kiai kar­tą per­spė­jo: ka­pai yra ka­pai – čia ne vie­ta dai­noms. Vis dėlto tra­di­ci­jų ir šie­met nu­tar­ta ne­keis­ti. Po trum­po mi­nė­ji­mo Se­na­mies­čio pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je ve­te­ra­nai, jų ar­ti­mie­ji, į iš­kil­mes at­vy­kę sve­čiai iš Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos am­ba­sa­dos rin­ko­si Pa­ši­lė­je. Čia vai­ni­kais, gė­lė­mis ir mar­šais pa­ger­bė žu­vu­sius drau­gus.

Nors ka­ro ve­te­ra­nus ne­nu­mal­do­mai re­ti­na lai­kas, ne­pa­na­šu, kad tra­di­ci­ja mi­nė­ti Per­ga­lės die­ną Uk­mer­gė­je grei­tai nu­eis už­marš­tin – šią da­tą mi­ni ka­rių vai­kai ir anū­kai.