Apie kaimynų nesutarimus dėl šildymo

Sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nės www.uk­mer­ge.lt lan­ky­to­ja pa­tei­kė to­kį klau­si­mą: „Ben­dri­ja ne­jun­gia šil­dy­mo – rin­ko pa­ra­šus, kad dar ne­si­šil­dy­tu­me. Na­mie di­de­lė drėg­mė, ne­ga­liu net vai­kų dra­bu­žė­lių iš­si­džio­vin­ti. Ar jie tik­rai ga­li taip elg­tis, jei lau­ke šil­čiau nei na­mie?“

 

At­sa­ky­da­ma į šį klau­si­mą Vil­niaus vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro Uk­mer­gės sky­riaus ve­dė­ja Ele­na Mi­ri­na­vi­čie­nė pri­ta­ria, kad da­bar gir­di­me daž­nus gy­ven­to­jų nu­si­skun­di­mus dėl šal­čio bu­tuo­se ne to­dėl, kad pa­tal­pos ne­pa­kan­ka­mai šil­do­mos, o dėl kai­my­nų no­ro gy­ven­ti ne­šil­do­mo­se pa­tal­po­se.

Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mas nu­sta­to, kad ši­lu­mos var­to­to­jai tu­ri tei­sę nu­spręs­ti dėl sa­vo pa­sta­tų šil­dy­mo pra­džios ir pa­bai­gos ne­pa­žei­džiant nu­sta­ty­tų hi­gie­nos nor­mų, iš­sky­rus sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jų nu­sta­ty­tas įstai­gas, ku­rioms šil­dy­mo se­zo­no pra­džia ir pa­bai­ga nu­sta­to­ma sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jų spren­di­mais.

Jei­gu gy­ven­to­jai nu­spren­dė sa­vo pa­sta­tus  pra­dė­ti ar­ba baig­ti šil­dy­ti ki­tu lai­ku, ne­gu sa­vi­val­dy­bė­je nu­sta­ty­ta, jie apie sa­vo spren­di­mą pra­ne­ša ši­lu­mos tie­kė­jui.

Pa­gal įsta­ty­mą bu­tai ir ki­tos pa­tal­pos dau­gia­bu­čia­me na­me pri­va­lo bū­ti šil­do­mi, jei­gu tam ne­pri­eš­ta­rau­ja dau­gu­ma to na­mo bu­tų sa­vi­nin­kų, ne­tu­rin­čių įsi­sko­li­ni­mų ši­lu­mos tie­kė­jui.

Re­mian­tis įsta­ty­mo nuo­sta­to­mis, na­me vei­kian­ti ben­dri­ja tu­ri tei­sę dau­gu­mos bu­tų sa­vi­nin­kų, ne­tu­rin­čių įsi­sko­li­ni­mų ši­lu­mos tie­kė­jui, var­du spręs­ti apie šil­dy­mo se­zo­no pra­džią ir pa­bai­gą. Li­ku­sie­ji 49 proc. tu­ri taiks­ty­tis su kai­my­nų spren­di­mu gy­ven­ti ne­šil­do­mo­se pa­tal­po­se.

Sun­ku pa­skai­čiuo­ti, ko­kią eko­no­mi­nę nau­dą ar ža­lą gau­na ne­šil­do­mų pa­tal­pų gy­ven­to­jai. Ta­čiau, kaip tei­gia spe­cia­lis­tai, įjun­gus šil­dy­mą iš­lai­dos bū­na žy­miai di­des­nės, nes rei­kia įšil­dy­ti at­ša­lu­sias ir įdrė­ku­sias pa­tal­pas.

Bū­ti­na ži­no­ti, kaip vei­kia žmo­gaus or­ga­niz­mą ne­tin­ka­mas mik­ro­kli­ma­tas būs­te.

Lie­tu­vos hi­gie­nos nor­ma nu­sta­to, kad gy­ve­na­mų­jų na­mų pa­tal­po­se oro tem­pe­ra­tū­ra šal­tuo­ju me­tų lai­ku (kai tri­jų pa­rų iš ei­lės lau­ko oro vi­du­ti­nė pa­ros tem­pe­ra­tū­ra ma­žes­nė nei 8 laips­niai) tu­ri bū­ti ne ma­žiau nei 18 laips­nių, tem­pe­ra­tū­rų skir­tu­mas 0,1 m ir 1,1 m aukš­ty­je nuo grin­dų – ne dau­giau nei 3 laips­niai, san­ty­ki­nė oro drėg­mė – 35–60 pro­cen­tų, oro ju­dė­ji­mo grei­tis – 0,05–0,15 m/s. Svar­bu, kad per pa­rą mik­ro­kli­ma­to ro­dik­liai žy­miai ne­svy­ruo­tų, nes tai ne­pa­lan­kiai vei­kia žmo­gaus svei­ka­tą.

Ver­ti­nant pa­tal­pų tem­pe­ra­tū­rą svar­bu, kad oro tem­pe­ra­tū­ros, iš­ma­tuo­tos ties grin­di­mis ir 1,1 m aukš­ty­je, skir­tu­mas ne­bū­tų di­des­nis kaip 2–3 laips­niai. Esant tem­pe­ra­tū­ros skir­tu­mui dau­giau kaip 4 laips­niams, žmo­gaus kū­no tem­pe­ra­tū­ra ko­jo­se su­ma­žė­ja 7–10 laips­nių. Tuo­met į ap­lin­ką per­duo­da­ma žy­miai dau­giau ši­lu­mos, jau­čia­mas dis­kom­for­tas. O ma­ži vai­kai ypač ken­čia nuo že­mos grin­dų tem­pe­ra­tū­ros.

Že­ma ap­lin­kos tem­pe­ra­tū­ra su­trik­do krau­jo­ta­ką, dėl to nu­ken­čia są­na­rių ir ner­vų ga­lū­nių ap­rū­pi­ni­mas mais­to me­džia­go­mis, pa­ašt­rė­ja bu­vę są­na­rių ir ner­vų su­sir­gi­mai, su­ma­žė­ja imu­ni­te­tas, daž­niau ser­ga­ma kvė­pa­vi­mo ta­kų su­sir­gi­mais. O kur dar ner­vi­nė įtam­pa dėl ne­pa­lan­kių gy­ve­ni­mo są­ly­gų?

Že­mą tem­pe­ra­tū­rą daž­niau­siai ly­di pa­di­dė­ju­si pa­tal­pų drėg­mė. Ant drėg­nų pa­vir­šių vys­to­si pe­lė­sis, ku­rio žu­vu­sios ląs­te­lės iš­ski­ria ne­ma­lo­nų kva­pą, o pa­tal­pų ore skrai­dan­čios spo­ros ga­li su­kel­ti aler­gi­nius su­sir­gi­mus. Pa­di­dė­jus pa­tal­pos drėg­mei di­dė­ja kū­no iš­spin­du­liuo­ja­mas tem­pe­ra­tū­ros kie­kis, nu­le­mian­tis šal­čio jaus­mą.

Kai ku­rie gy­ven­to­jai ban­do šil­dy­tis pa­tal­pas įjun­gę du­ji­nes vi­ryk­les. Bet su­de­gi­nant 1 kub. m du­jų, iš­siski­ria 0,8 kg van­dens ir 700 lit­rų an­glies dvi­de­gi­nio. Jei nė­ra ge­ros ven­ti­lia­ci­jos, pa­tal­pų drėg­mė dar dau­giau pa­di­dė­ja ir ant šal­tų sie­nų, ypač kam­puo­se, kon­den­suo­ja­si van­dens la­šai.

Re­ko­men­duo­ja­ma gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų san­ty­ki­nė drėg­mė 35–60 proc., kom­for­to są­ly­go­mis – 40–60 proc. Esant di­des­nei san­ty­ki­nei drėg­mei ky­la kū­no odos tem­pe­ra­tū­ra ir ma­žė­ja ši­lu­mos ati­da­vi­mas. Esant sau­sam orui di­dė­ja drėg­mės iš­sky­ri­mas iš odos ir glei­vi­nių, oda sau­sė­ja, grei­čiau raukš­lė­ja­si, akys per­šti.

Gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos tu­ri bū­ti tin­ka­mai vė­di­na­mos. Ju­dan­tis oras ska­ti­na odos krau­ja­gys­lių re­flek­sus ir nor­ma­lią ši­lu­mos re­gu­lia­ci­ją.

Ne­tei­sin­gai el­gia­si tie gy­ven­to­jai, ku­rie žie­mai už­kli­juo­ja vi­sus lan­gus, or­lai­des, ven­ti­lia­ci­jos an­gas. Ypač tai kenks­min­ga bu­tuo­se, kur me­di­niai lan­gų rė­mai pa­keis­ti plas­ti­ki­niais: me­dis per sa­vo po­ras ir rė­mų ne­san­da­ru­mus orą pra­lei­džia, tuo tar­pu plas­ti­ki­niai rė­mai vi­siš­kai su­stab­do oro pa­te­ki­mą ir pa­ša­li­ni­mą.

Tu­ri bū­ti nuo­lat pra­vi­ros plas­ti­ki­nių lan­gų or­lai­dės ar ven­ti­lia­ci­nės an­gos, ar­ba pa­lie­ka­mas lan­gas „mik­ro­ven­ti­lia­ci­jos“ re­ži­mu.

Ne­vė­di­na­mo­se pa­tal­po­se kau­pia­si drėg­mė, an­glies dvi­de­gi­nis, an­glies mo­nok­si­das ir ki­tos kenks­min­gos me­džia­gos.

Esant že­mai tem­pe­ra­tū­rai ir pa­di­dė­ju­siai oro drėg­mei bei blo­gai vė­di­na­mo­se pa­tal­po­se vi­sa­da nu­sta­to­mas di­de­lis mik­ro­or­ga­niz­mų skai­čius pa­tal­pų ore. Tai są­ly­go­ja daž­nes­nius su­sir­gi­mus kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­nė­mis li­go­mis.

„Be­si­rū­pin­da­mi, kaip su­tau­py­ti pa­tal­pų šil­dy­mo są­skai­ta, ga­li­me smar­kiai pa­kenk­ti svei­ka­tai, o iš­lai­dos vais­tams ga­li bū­ti dar di­des­nės nei šil­dy­mui“, – pri­me­na E. Mi­ri­na­vi­čie­nė.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų