Šune­lių gam­ti­niai rei­ka­lai ga­li pa­plo­nin­ti šei­mi­nin­kų pi­ni­gi­nes.

...Ne­su­ren­kan­tiems sa­vo au­gin­ti­nių eks­kre­men­tų ir ter­šian­tiems ap­lin­ką, su­tram­dy­ti.Jie tu­rės at­ly­gin­ti jai pa­da­ry­tą ža­lą – su­mo­kė­ti 500 li­tų.

„Jau ne vie­nus me­tus kal­ba­ma, kad mū­sų vie­šo­sios erd­vės vis la­biau der­gia­mos šu­nų ir kad re­tas jų šei­mi­nin­kas su­ren­ka sa­vo au­gin­ti­nių „žy­mes“.

Vien kal­bo­mis ar mo­ra­lais, kaip ma­ty­ti, nie­ko ne­pa­kei­si­me. Ma­ny­čiau, kad ir la­bai ne­tvar­kin­gas šuns šei­mi­nin­kas pa­svers, ar ge­riau ne­terš­ti, ar mo­kė­ti pu­sę tūks­tan­čio li­tų“, – sa­ko V. Ma­zu­ro­nis.

Da­bar at­lie­kos skirs­to­mos į dvi ka­te­go­ri­jas: pa­vo­jin­gą­sias ir ne­pa­vo­jin­gą­sias. Nau­ja­sis įkai­nis ža­lai už pa­vo­jin­gų­jų at­lie­kų iš­me­ti­mą į ap­lin­ką at­ly­gin­ti – 36 tūkst. li­tų už to­ną, ne­pa­vo­jin­gų at­lie­kų – 15 tūkst. li­tų.

Už pa­tį ma­žiau­sią į ap­lin­ką iš­mes­tų at­lie­kų kie­kį pa­žei­dė­jas tu­ri su­mo­kė­ti ne ma­žiau kaip 1500 li­tų, už­ter­šęs ap­lin­ką pa­vo­jin­go­mis, ir 500 li­tų – ne­pa­vo­jin­go­mis at­lie­ko­mis.

Tai­gi, te­oriš­kai ne­ren­kan­tie­ji sa­vo au­gin­ti­nių „ka­ku­čių“ – o taip el­gia­si be­veik vi­si uk­mer­giš­kiai šu­nų au­gin­to­jai – jau da­bar ga­li bū­ti bau­džia­mi mi­ni­ma­lia 500 li­tų bau­da. Tiks­liau – ji va­di­na­ma ne ad­mi­nist­ra­ci­ne bau­da, o at­ly­gi­ni­mu už gam­tai pa­da­ry­tą ža­lą.

To­kius ter­šė­jus mū­sų mies­te tu­ri tei­sę nu­sta­ty­ti Vil­niaus re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Uk­mer­gės ra­jo­no agen­tū­ros ins­pek­to­riai.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Rai­mon­da Kar­nac­kai­tė pa­tiks­li­no, kad tam, jog nau­jo­ji tvar­ka įsi­bė­gė­tų, dar rei­kia pa­reng­ti ir su ki­to­mis mi­nis­te­ri­jo­mis su­de­rin­ti Ap­lin­kai pa­da­ry­tos ža­los at­ly­gi­ni­mo dy­džių ap­skai­čia­vi­mo me­to­di­ką. Pla­nuo­ja­ma, jog tai bus pa­da­ry­ta per po­rą sa­vai­čių.

Tuo tar­pu Uk­mer­gės mies­to se­niū­ni­jos se­niū­no pa­va­duo­to­ja Ja­nė Zim­blie­nė pri­mi­nė, kad šu­ne­lių au­gin­to­jus rink­ti pa­si­vaikš­čio­ti ve­da­mų ke­tur­ko­jų iš­ma­tas įpa­rei­go­ja ir ki­tas do­ku­men­tas – pa­tvir­tin­tos Gy­vū­nų glo­bos, lai­ky­mo ir nau­do­ji­mo tai­syk­lės Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je.

Šių tai­syk­lių kon­tro­lę vyk­do ra­jo­no vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba, Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro Uk­mer­gės sky­rius, ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas, ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja (se­niū­nai), Vil­niaus re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Uk­mer­gės ra­jo­no agen­tū­ra.

Ta­čiau, pa­sak J. Zim­blie­nės, per pen­ke­rius me­tus, kol ji ei­na šias pa­rei­gas, ne­bu­vo nu­baus­tas nė vie­nas mi­nė­tas tai­syk­les pa­žei­dęs – sa­vo šu­ne­lio iš­ma­tų ne­ren­kan­tis – gy­ven­to­jas.

Pa­tys šu­ne­lių au­gin­to­jai tu­ri sva­rių ar­gu­men­tų, ko­dėl vaikš­ti­nė­da­mi su sa­vo ke­tur­ko­jais drau­gais ne­ran­kio­ja jų „do­va­nė­lių“. Esą pa­grin­di­nė prie­žas­tis – mies­te nė­ra pa­kan­ka­mai šiukš­lia­dė­žių.

Tik pa­na­šu, kad mi­nis­te­ri­jos šiuo me­tu ren­gia­mo­je me­to­di­ko­je apie tai, kiek mies­te tu­ri sto­vė­ti šiukš­lia­dė­žių, ne­bus už­si­min­ta.

Autorė: Vil­ma NEMUNAITIENĖ