Gedimino Nemunaičio nuotr. Rajono savivaldybėje planuojama metinė visų ukmergiškių piniginė.

Praėjusią savaitę planuojamą biudžetą rajono tarybos posėdyje pristatė savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas. Po galimų korekcijų biudžetą rajono taryba turės tvirtinti artimiausiame posėdyje.

Administracijos direktorius priminė, kad pernai buvo patvirtinta gerokai mažiau – 90 mln. 962,7 tūkst. Lt pajamų.

Į biudžetą pernai gauta daugiau nei planuota pajamų iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą, grįžo dalis ankstesniais metais investicinių projektų finansavimui skirtų lėšų. Faktiškai pernai gauta 94 mln. 123,7 tūkst. Lt arba 99,9 proc. planuotų pajamų.

S. Jackūnas pabrėžė, kad 2013-ieji mūsų biudžetui buvo sudėtingi ir todėl, kad sustabdžius AB Ūkio banko veiklą, netekome 5,5 mln. Lt savivaldybės sąskaitoje buvusių lėšų bei 1,2 mln. Lt buvusių projektų finansavimui skirtų lėšų.

Siekiant išspręsti problemas, savivaldybė pasirašė susitarimus su AB Šiaulių banku dėl paskolų mokėjimo atidėjimo, buvo suderinta su ministerijomis dėl tikslinių dotacijų pervedimo, o spalį pasirašyta sutartis dėl paskolos su Finansų ministerija.

Savivaldybės, tvirtinant savo biudžetą, negali pakeisti įstatyme numatytų prognozuojamų pajamų dydžio.

Ukmergės rajono savivaldybėje prognozuojamos gauti pajamos, skaičiuojant savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, yra 40 mln. 870 tūkst. Lt. Didžiausią šio rodiklio dalį sudaro gyventojų pajamų mokestis – 23 mln. 519 tūkst. Lt.

Pagal finansinių rodiklių įstatymą šiems metams savivaldybių biudžetams tenka 67,78 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio į nacionalinį biudžetą. Lyginant su praėjusiais metais didėja 10,44 proc.

Iš Valstybės iždo savivaldybei planuojama skirti 13 mln. 577 tūkst. Lt. Taip pat numatoma skirti 7 mln. 305 tūkst. Lt savivaldybės biudžeto pajamų mažėjimui kompensuoti.

Šie pasikeitimai susiję su socialinių pašalpų mokėjimo funkcijos perdavimu savivaldybėms – mažėja specialių tikslinių dotacijų sumos ir didinamas savivaldybių biudžetams tenkantis procentas nuo gyventojų pajamų mokesčio į nacionalinį biudžetą.

Biudžete numatyta 342 tūkst. Lt nuo 2013 m. spalio 1 d. atkurtam valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui mokėti, o iš savivaldybės biudžeto išimta 221 tūkst. Lt dėl visuomenės sveikatos priežiūros funkcijos perkėlimo į valstybines funkcijas.

Daugiausiai lėšų – iš žemės mokesčio

Daugiausia pajamų planuojama gauti iš: žemės mokesčio – 1 mln. 326 tūkst. Lt., nekilnojamojo turto mokesčio – 1 mln. 270 tūkst. Lt, pajamų už valstybinės žemės nuomą – 900 tūkst. Lt.

Anksčiau savivaldybė daugiau pajamų gaudavo iš valstybinės žemės nuomos nei iš žemės mokesčio. Bet pernai ši situacija pasikeitė – daugiau gauta žemės mokesčio, kadangi mažėja valstybinės žemės plotai ir didėja privačios žemės. Todėl šiemet žemės mokesčio surinkimo planas viršija planuojamas gauti pajamas iš valstybinės žemės nuomos.

Pernai išaugo pajamos iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą – gauta 3 mln. 82,6 tūkst. Lt arba 917 tūkst. Lt daugiau nei užpernai. Vietinės rinkliavos augimą lėmė suaktyvintas skolų išieškojimo darbas.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas pernai juridiniams asmenims buvo diferencijuotas, atsižvelgiant į mokesčio mokėtojo dydį – labai mažoms įmonėms nustatytas 0,7 proc. mokestinės turto vertės, o kitoms – 0,9 proc. Taip buvo gauta kiek daugiau nei užpernai – 1 mln. 350 tūkst. Lt nekilnojamojo turto mokesčio.

Planuojama gauti 2 mln. 248,2 tūkst. Lt biudžetinių įstaigų pajamų už šių įstaigų patalpų nuomą, vaikų išlaikymą švietimo įstaigose. Šios lėšos naudojamos įstaigų vykdomoms veiklos programoms finansuoti.

Planuojamas deficitas

Pasak administracijos direktoriaus, kaip ir keletą paskutinių metų, šiemet biudžetas vėl planuojamas deficitinis. Deficito suma – 4 mln. 209 tūkst. Lt, iš jų 2 mln. 609 tūkst. Lt planuojama pasiskolinti projektams, finansuojamiems iš ES programų.

Šiuo metu įstatymas numato, kad savivaldybės gali skolintis lėšas prisiimtų paskolų grąžinimui. Įvertinus šią galimybę, numatoma 1,6 mln. Lt pasiskolinti gautų paskolų grąžinimui ir taip atlaisvinti lėšas, kurios būtų panaudotos paskoloms dengti.

Biudžeto projekte asignavimai numatyti 9 programoms vykdyti: Smulkaus ir vidutinio verslo bei turizmo plėtros, Kaimo plėtros, Viešosios infrastruktūros plėtros, Aplinkos apsaugos, Žinių visuomenės plėtros, Sveikatos apsaugos ir socialinės paramos, Kultūros paslaugų plėtros, Kūno kultūros ir sporto plėtros ir Savivaldybės valdymo.

Didžiausia dalis – švietimui

Tradiciškai didžiausia biudžeto dalis tenka švietimui arba Žinių visuomenės plėtros programai – 45,8 mln. Lt. Iš šios sumos 24 mln. Lt – mokinio krepšelio lėšos, skirtos ugdymui.

Speciali tikslinė dotacija mokinio krepšeliui finansuoti šiemet mažėja 582 tūkst. Lt, nors mokinio krepšelio dydis mokiniui padidėjo 38 Lt. Savivaldybės perskirstoma mokinio krepšelio dalis – 7 proc.

Šios lėšos bus skiriamos mokykloms, kurioms trūksta darbo užmokesčio pedagogams dėl neužpildytų klasių, aukštos pedagogų kvalifikacijos, tinklo problemų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo formų įvairovei įgyvendinti. Šių lėšų paskirstymui yra sudaryta darbo grupė.

„Galime pasidžiaugti specialiųjų rajono švietimo įstaigų reorganizavimo rezultatu – ,,Ryto“ specialiosios mokyklos finansavimui šįmet Švietimo ir mokslo ministerija skyrė beveik 1,4 mln., kai tuo tarpu pernai – 1 mln. 250,4 tūkst. Lt, o užpernai – tik 776,4 tūkst. Lt“, – pastebi S. Jackūnas.

17,5 mln. Lt švietimo reikmėms numatoma skirti iš savivaldybės biudžeto ir skolintų lėšų įstaigų patalpų ir katilinių modernizavimui. Savivaldybės lėšos bus naudojamos ikimokyklinio ir papildomo ugdymo įstaigoms, bedrojo lavinimo mokyklų aptarnaujančio personalo išlaikymui, ūkio reikmėms. Dar apie 1,7 mln. Lt švietimo įstaigos planuoja gauti už patalpų nuomą, paslaugų teikimą ir tėvų įmokas už vaikų išlaikymą.

Socialinėje srityje – permainos

Darbo rinkos politikai įgyvendinti šiemet skirta beveik tiek pat, kiek pernai, – 486,4 tūkst. Lt. Viešųjų darbų programa jau pradėta vykdyti. Anot administracijos direktoriaus, tai pakankamai didelis rezervas, kuris leis taupyti biudžeto lėšas bei padės be darbo likusiems žmonėms.

Aplinkos tvarkymo, smulkius remonto darbus biudžetinėse įstaigose ir toliau bus galima vykdyti panaudojant šias lėšas. Jau antri metai jas galima naudoti ir socialinėms paslaugoms teikti.

Didžiausios permainos numatomos socialinės paramos srityje. Socialinių pašalpų mokėjimui tapus savarankiška savivaldybės funkcija, įgavome galimybę šias lėšas panaudoti efektyviau.

Biudžeto projekte Sveikatos apsaugos ir socialinės paramos programai numatoma 22,1 mln. Lt. Didžiausią dalį sudaro socialinėms pašalpoms mokėti bei joms administruoti numatomos lėšos – 9,5 mln. Lt. Kompensacijoms ir laidojimo pašalpoms skirta apie 4,1 mln. Lt, socialinei paramai mokiniams –1,8 mln. Lt, socialinėms paslaugoms – 1,4 mln. Lt.

Numatoma skirti daugiau lėšų likusiems be tėvų globos vaikams – 1,4 mln. Lt. Beveik visa ši suma tenka Ukmergės vaikų globos namams, kuriems savivaldybė labai smarkiai įsiskolinusi.

Rajono taryba yra numačiusi skirti lėšų VšĮ Ukmergės ligoninei naujai medicinos įrangai įsigyti. Siūloma skirti šiam tikslui 60 tūkst. Lt. Taip pat siūloma iš dalies finansuoti LOR paslaugų plėtros ir gydytojų rezidentūros rėmimo programas.

Dosniai parėmė valstybė

Iš Valstybės investicijų programos Ukmergė planuoja gauti 4 mln. 262 tūkst. Lt. Iš jų didžiausia suma numatoma Ukmergės kraštotyros muziejui priklausančio buvusio „Draugystės“ kino teatro rekonstrukcijai – 1 mln. 295 tūkst. Lt, miesto stadiono rekonstravimui – 700 tūkst. Lt, Ukmergės ligoninės operacinio bloko ir reanimacijos skyriaus patalpų rekonstravimui – 525 tūkst. Lt, kultūros centro pastato rekonstravimui – 200 tūkst. Lt, Antano Smetonos gimnazijos patalpų rekonstrukcijai – 542 tūkst. Lt, Jono Basanavičiaus gimnazijos patalpų rekonstrukcijai – 300 tūkst. Lt, Užupio pagrindinės mokyklos patalpų rekonstrukcijai – 400 tūkst. Lt, Ukmergės PSPC Greitosios medicinos pagalbos skyriaus modernizavimui ir paslaugų kokybės gerinimui – 300 tūkst. Lt.

Į metinį savivaldybės biudžeto planą įtraukta 2,6 mln. Lt investiciniams projektams finansuoti. Kadangi numatyti lėšas prisidėjimui prie šių projektų vykdymo biudžete nėra galimybės, lėšas numatoma skolintis. Daugiausiai pinigų reikės miesto gatvių, šaligatvių, pėsčiųjų takų rekonstrukcijai – 1,2 mln. Lt.

Pirmiausiai spręs avarines situacijas

„Lietuvos savivaldybių asociacija ne kartą kreipėsi į Vyriausybę, prašydama spręsti savivaldybių pradelstų įsiskolinimų problemas, grąžinti iki 2010 m. taikytą gyventojų pajamų mokesčio dalies, tenkančios visų savivaldybių biudžetams nuo pajamų į nacionalinį biudžetą, apskaičiavimo schemoje taikytą formulę bei stabdyti augančius savivaldybių įsiskolinimus. Tačiau ir šiemet savivaldybės paliktos pačios spręsti savo problemas“, – mano S. Jackūnas.

Pasak jo, būtina ieškoti visų rezervų, kad į savivaldybės biudžetą būtų gauta daugiau pajamų, nei numatoma šių metų biudžeto projekte, o turimas lėšas naudoti labai racionaliai ir efektyviai.

Apie tai byloja ir kaimo gyventojų skundai, išsakyti politikams išvažiuojamųjų rajono tarybos posėdžių metu. Kadangi visoms problemoms išspręsti lėšų nėra, pirmiausia numatoma jas skirti avarinių situacijų sprendimui.

Autorė: Vilma NEMUNAITIENĖ