„Būsto nuomos problema Ukmergėje yra ypač didelė. Skelbiamės trečias mėnuo, bet per tą laiką sulaukėme vos trijų skambučių“, – pasakojo šiuo metu Anykščiuose gyvenanti Regina.

Sunkiai susirgus vyrui, norėtų kraustytis gyventi į Ukmergę. Nuomotis būstą nutarė pirmą sykį gyvenime ir jau mato, kad tai sunkiai įgyvendinamas noras.

Ukmergėje gauti nuomos pasiūlymai šeimai pasirodė visiškai neatitinkantys prašomos kainos. Už butus be baldų prastoje vietoje prašoma 100 eurų per mėnesį. Moteris mano, kad pagal provincijos atlyginimus reali kaina būtų iki 70 eurų.

Moteris yra įsitikinusi, kad Ukmergėje yra daug tuščių butų, tačiau jų savininkai nuomoti juos tiesiog bijo.

Ieško patogesnės vietos

Kita nuomojamo būsto ieškanti moteris, ukmergiškė Aušra, pasakojo, kad dauguma jos bendraamžių – jaunų žmonių – Ukmergėje butus nuomojasi arba gyvena su tėvais. Gaunant minimalią ar kiek didesnę algą įsigyti savo būstą sunku, jei finansiškai neremia tėvai. Neturint pradinio įnašo, bankai paskolų būstui nesuteikia.

Aušra pasakojo nuomojanti butą dvejus metus. Šildymo sezono metu moka tik komunalinius mokesčius, o vasarą – papildomai 50 eurų per mėnesį. Kol kas šeimininkai nuomos sutarties neketina nutraukti. Išeiti norėtų jų šeima, pasirinktų kitą rajoną, nes nuo šio per toli iki darbo.

Už nuomojamą būstą mokėtų 50 eurų, tačiau pastebi, kad savininkai kainas kelia – už mėnesį jau prašo 100, 150 eurų.

Nuomininkus renkasi

Ukmergiškė Rasa sutiko pasidalinti kita patirtimi – ji ketina išnuomoti dviejų kambarių butą už 100 eurų mėnesinį mokestį.

Butas yra suremontuotas, bet baldais neapstatytas.

Moteris sako, kad suremontuotą butą planavo parduoti, bet pirkėjų neatsirado. Užtat išsinuomoti jį norinčiųjų – labai daug. Specialiai parašė, kokio nuomos mokesčio norėtų. Mano, jei nebūtų nurodyta, skambinančiųjų būtų dar keliskart daugiau.

Moteris sako nenorėjusi buto raktų atiduoti pirmam paskambinusiam. Daug bendrauja, klausinėja, ką žmonės veikia, ar yra tvarkingi, ar turės už ką susimokėti. „Jei iš tėvų namų išėjo ir su mergina ketina atskirai gyventi, o dirbti tik žada – iš ko jie mokės“, – svarsto moteris. Bendraudama su pažįstamais, įsitikino, kad nuomoti butus žmonės nenori greičiausiai bijodami nemalonumų. Nuogąstaudami, kad nuomininkai apgadins būstą, nemokės už jį, paspruks nesumokėję.

Pasak buto savininkės, tai visai pagrįsta baimė, juk jei patalpos suremontuotos – tai didelės investicijos.

Rasa sakė, jog nuomininkai, kuriuos ketina įsileisti į savo namus, bus antri. Pirmiesiems būsto reikėjo vos pusmečiui.

Atidarė viešnamį

Tie, kas turi būsto nuomojimo patirties, gali papasakoti išties nemalonių istorijų, susijusių su nuomininkais.

Antai Janina pasakojo nuo savo nuomininkų tiek prisikentėjusi, kad nebenori tų papildomų pajamų, nors būstas stovi tuščias.

Sakė, prieš trejus metus įsileidusi porą merginų. Atrodė tvarkingos, mandagios. Atvykusios iš kaimo, esą, susiradusios darbą. Iš pradžių jokių nemalonumų gyventojos nekėlė, bet vėliau kaimynai pradėjo skųstis, jog naktimis pas jas nuolat lankosi vyrai. Ištisomis naktimis muzika, triukšmas.

Vėliau išsinuomojo pora. Atrodo, rinkosi tinkamus gyventojus, bet šie paliko atsuktą vonios čiaupą ir užliejo kaimynus. Supratę, kas nutiko, greitai iš buto paspruko.

Bene labiausiai bauginantis dalykas – kad įsikėlusią šeimą sunkiai pavyks išgyvendinti iš nuomojamo būsto.

Šeima buvo netvarkinga, apšnerkštė namus, bet iškeldino ją tik per didžiausius vargus.

***

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėja Irena Karpičiūtė pataria

Būsto nuomos sąlygos bei kiti nuomininkui ir nuomotojui aktualūs klausimai paprastai aptariami buto nuomos sutartyje. Pasibaigus sutartyje nustatytam terminui, jei ji nepratęsiama, nuomininkai privalo iš būsto išsikelti.

Civilinis kodeksas numato, kad nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu: nuomininkas naudojasi turtu ne pagal sutartį ar paskirtį; tyčia ar dėl neatsargumo blogina daikto būklę; nemoka nuomos mokesčio; nedaro būsto remonto, kai pagal įstatymus ar sutartį privalo tai daryti.

Nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukta tik teismo sprendimu ir esant Civiliniame kodekse nurodytiems atvejams, kuriuos galima papildyti sudarant konkrečią sutartį.

**

Nuomotojas gali reikalauti nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, prievolės neįvykdė ar pažeidimų nepašalino.

**

Nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį įspėjęs nuomotoją.

Toks skirtingas reglamentavimas sutarties nutraukimo atveju nuomotojo ir nuomininko atžvilgiu pateisinamas tuo, kad nuomininkas nebūtų paliktas be gyvenamojo būsto, turėtų pakankamai laiko susirasti kitą gyvenamąją vietą, kad nuomotojas nuomininko negalėtų nuskriausti.

Jei nuomos sutartis yra galiojanti, nuomininkų iškeldinti nuomotojas negali, nebent jie pažeidė nuomos sutartį. Jei nuomos sutartis yra pasibaigusi, o nuomininkai, auginantys nepilnamečius vaikus, neišsikelia iš nuomojamo būsto (gali būti įvairių priežasčių – pablogėjusi šeimos materialinė padėtis, pasunkėjusios galimybės išsinuomoti kitą būstą), savininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl nuomininkų iškeldinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, o Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta, kad nei vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų, globos ar rūpybos.

Nepilnamečių vaikų teisės ir teisėtų interesų užtikrinimo prioritetinės apsaugos privalo būti paisoma sprendžiant asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų klausimus. Teismų praktikoje paprastai laikomasi pozicijos, kad nepilnamečių vaikų teisių apsauga yra lygiavertė savininko teisių apsaugai, todėl, prieš iškeldinant nuomininką, kurio šeimos nariai yra nepilnamečiai vaikai, būtina išspręsti nepilnamečių vaikų teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas ir būstą klausimą, nes vaikai negali būti palikti be būsto.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas visų pirma užtikrina jo tėvai, o valstybės tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai dėl įvairių priežasčių šios teisės užtikrinti negali.

Nėra pateisinami tokie atvejai, kai nuomininkai, pasibaigus nuomos sutarčiai, neturėdami objektyvių priežasčių toliau naudojasi gyvenamosiomis patalpomis, teigdami, jog tik tokiu būdu gali užtikrinti savo nepilnamečių vaikų teises.

Teismai, nagrinėdami panašias bylas, atsižvelgia į tėvų pajamas, turimą turtą, galimybę užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Priimami sprendimai paprastai įpareigoja nuomininkus išsikelti, tačiau dažnai numatomas terminas, per kurį nuomininkai turi tai padaryti (toks terminas gali būti ir 12 mėnesių).

Teisme nagrinėjant bet kokius klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, būtinai turi dalyvauti ir dalyvauja savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.