Skelbiama, kad, pavyzdžiui, Trakų, Pakruojo, Plungės, Širvintų rajonuose, atlyginimai augo daugiau kaip 45 proc., o Visagine – 18,2 proc., Pagėgiuose – 23,6 proc.

Mažiausias ir didžiausias vidutinis atlyginimas savivaldybėse skyrėsi net 55 proc. Vilniuje jis buvo daugiau kaip 800 eurų į rankas, Kaune ir Klaipėdoje – apie 750 eurų, o Kalvarijos, Zarasų, Šalčininkų savivaldybėse – mažiau kaip 550 eurų į rankas.

„Regionai, kur atlyginimai mažesni, kur jie auga lėčiau, turi bendrą bruožą – juose dažnai labai trūksta investicijų“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Investicijos šalyje yra pasiskirsčiusios netolygiai. Analizė rodo, kad pagal tiesiogines užsienio investicijas 10 savivaldybių lyderių atsiliekančias lenkia šimtais kartų, pagal materialines investicijas – 5 kartus.

13-oje savivaldybių investicijų iš užsienio apskritai mažėjo.

Tiesioginių užsienio investicijų daugiausiai koncentravosi Vilniaus mieste.

Pastebima, kad sunerimti labiausiai turėtų tos savivaldybės, kurios nuo vidurkio atsilieka tiek atlyginimo dydžiu, tiek jo augimu, tiek investicijų lygiu: Kalvarijos, Zarasų, Varėnos, Lazdijų, Skuodo, Ignalinos, Biržų rajonai.

Komentuodamas situaciją Ukmergėje Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas, savivaldybių indekso tyrimo vadovas Martynas Tininis pažymi, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje praėjusių metų III ketvirtį siekė 618,85 euro, o Ukmergės r. jis buvo 627,5 euro į rankas.

Panašūs darbo užmokesčiai buvo Utenos r. (630,1 euro), Telšių r. (624,1 euro), Marijampolėje (624 eurai).

Pažvelgus į pastarųjų ketverių metų perspektyvą, matyti, kad vidutinis darbo užmokestis Ukmergėje augo 40,2 proc., o tai – didesnis nei vidutinis (36,2 proc.). Tai buvo 16-as sparčiausias atlyginimo augimas Lietuvoje.

Ukmergės savivaldybėje 2017 m. vienam gyventojui teko 1 725 eurai tiesioginių užsienio investicijų, vidutiniškai Lietuvos savivaldybėse – 1 698 eurai. Materialinių investicijų buvo mažiau nei vidutiniškai – tik 1 200 eurų, palyginus su 1 562 eurų vidurkiu. Abiejų rūšių investicijų lygis per trejus metus Ukmergės r. augo.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas tyrimas parodė, kad atlyginimų dydis ir investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, yra susiję. Dažnais atvejais tose savivaldybėse, kuriose yra daugiau investicijų, – atlyginimai yra aukštesni.

Nors dėl daugelio dalykų sprendžia centrinė valdžia, verslo, investicinę aplinką lemia savivaldos pastangos ir veikla. Pavyzdžiui, savivaldybės nustato nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių tarifus, turi daug įtakos tam, kaip greitai tvarkomi teritorijų planavimo ir su tuo susiję reikalai, o bene svarbiausia – pasistengia, kad investuoti ir veikti verslui būtų kuo mažiau kliūčių.

Todėl Ukmergės r. savivaldybės administracija, siekdama toliau išlaikyti prielaidas didėti darbo užmokesčiui, turėtų gerinti investicinę aplinką savivaldybėje. Pažvelgus į mokesčius matyti, kad dalis jų galėtų būti žemesni. „Pavyzdžiui, šiemet numatytas pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas Ukmergės r. siekė 0,9 proc., Kėdainių r. – 0,8 proc., Kauno r. – 0,5 proc., o Panevėžio r. tik 0,3 proc.“, – komentavo savivaldybių indekso tyrimo vadovas M. Tininis.