UAB „Ukmergės šiluma“ direktorius Vydas Paknys sako, kad kiekvienas iš tokių atvejų skirtingas – vieni negali, kiti pamiršta. Yra tokių, kurie nemoka ilgesnį laiką ir sumoka tik tuomet, kai įmonė kreipiasi į teismą.

Kai kurie nemenkas skolas sukaupia per trumpą laiką, nes netaupo nei šilumos, nei karšto vandens. Tokiais atvejais veikiama operatyviai – pradedama dirbti su skolininkais jau po mėnesio skolos pradelsimo, jei nepavyksta prikalbinti susimokėti ar susiderinti skolų grąžinimo grafiko, įmonė dėl gyventojo skolos kreipiasi į teismą.

„Vartotojų, dėl kurių tenka kreiptis į teismą, per metus būna apie 220, dažniausiai skolininkų sukauptos sumos – 200–400 Eur. Dalis vartotojų, gavę teismo pranešimus, iš karto susimoka, tačiau ne visi, tuomet kreipiamasi į antstolius“, – sako įmonės vadovas.

Pasak jo, praėjusiais metais „Ukmergės šiluma“ buvo priversta išieškoti 73 000 Eur skolų.

Su kiekvienu į skolas linkusiu vartotoju dirbama individualiai, tariamasi, stengiamasi, kad skola nedidėtų. Darbuotojai siunčia pranešimus, priminimus, skambina telefonu. Vartotojams yra suteikta galimybė mokėti skolą dalimis, tuo metu neskaičiuojami ir delspinigiai.

Šalies žiniasklaida skelbia, kad Vilniaus gyventojai per šį sezoną už šildymą galėjo prasiskolinti beveik du milijonus eurų. Kituose didmiesčiuose sumos mažesnės, tačiau skolų svoris itin didelis – skaičiuojama, kad Lietuvoje už šilumą skola siekia 45 milijonus.

UŽ inf.