„Namas buvo renovuojamas ilgą laiką, visi terminai pažeisti. Darbus atliko kelios įmonės. Su viena jų Butų ūkis bylinėjasi. Butų ūkis, sudarydamas sutartį su AB „Šiaulių bankas“, sudarė sutartis dėl paskolų kiekvienam butui. Dabar gavome įmokų mokėjimo grafikus, kur kiekvienam butui, priklausomai nuo ploto, priskaičiuota nuo 450 iki 600 eurų pradelstų palūkanų dėl atidėtų mokėjimų, – pasakojo moteris. – Tačiau mes nekalti, kad darbai nebuvo baigti laiku.“ Jos manymu, dėl uždelsimo atsakingas Ukmergės butų ūkis, kuris organizavo ir prižiūrėjo darbus.
Ukmergės butų ūkio direktorius Raimondas Baltaduonis sakė, kad šios rūšies palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo paskolų pasirašymo dienos ir skaičiuojamos už visą laikotarpį, kol užbaigiami darbai ir objektas perduodamas, nes iki tol gyventojai paskolų nemoka. Tik tada, kai priėmus renovuotą daugiabutį Valstybinė energetikos inspekcija paskaičiuoja, kokia suma bus dengiama valstybės lėšomis, nustatoma, kiek turės mokėti gyventojai, ir nuo šios sumos skaičiuojamos palūkanos. Direktorius sutiko, kad kuo ilgiau uždelsiami darbai, tuo daugiau pradelstų palūkanų priskaičiuojama gyventojams, tačiau pateikė argumentus, kad tam tikrais atvejais darbai užsitęsia ne dėl administratoriaus neorganizuotumo.
Pasak R. Baltaduonio, šio daugiabučio renovacija užtruko dėl objektyvių priežasčių. Pirmiausia, dėl to, kad keitėsi rangovai. Darbus užbaigė tik trečiasis. „Su vienu rangovu net teko teistis. Šiuo metu teisminiai ginčai jau baigti“, – sakė direktorius. Be to, priduodant darbus užkliuvo ventiliuojamas fasadas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nepriėmė darbų – reikėjo atlikti ekspertizę. Užtruko, kol buvo išsiaiškinta, kaip atlikti procedūrą.
Tačiau, pasak R. Baltaduonio, nepaisant to, kad renovacija užsitęsė, gyventojai neturėjo nukentėti, nes lyginant investicinį projektą su tuo, kas atlikta, projekto finansavimo ribos nebuvo peržengtos ir netgi nemažai sutaupyta. Be to, gyventojai nesutiko dengti kai kurių nenumatytų išlaidų – 4–5 tūkst. eurų už priešgaisrinės signalizacijos, lifto bei šviesduobės perdarymo darbus. Pastarosios išlaidos, anot direktoriaus, atsirado ne dėl įmonės kaltės, o dėl nuo projektavimo pradžios pasikeitusių teisės aktų. Jos tapo įmonės nuostoliais.
Direktorius atkreipė dėmesį, kad Butų ūkis yra tik tarpininkas, o turto savininkai – gyventojai. „Teismines išlaidas su rangovais dengia įmonė, ne gyventojai, nors turtas, kuriame atliekami darbai, priklauso jiems, o Butų ūkis tik atlieka renovacijos darbų techninę priežiūrą“, – sakė jis ir atkreipė dėmesį, kad „renovuojant nuosavą namą, darbus tenka organizuoti pačiam savininkui ir niekas nieko nekompensuoja, o daugiabučių renovacijos išlaidas iki 30 proc. dengia valstybė ir darbais rūpintis patiems netenka“.
