Šiemet žadama dar kruopščiau tikrinti kiaulių laikytojus, juos konsultuoti suteikiant reikiamos informacijos apie biosaugos reikalavimus ir ligos prevenciją. „Vienas pagrindinių uždavinių – nutraukti grandinę tarp miško, kur gyvena šernai, ir tvarto, kur laikomos kiaulės. Mūsų rajone – miškingos vietovės, nemažai ūkininkų gyvena šalia miško, o aplinkoje „gyvena“ virusas“, – sako Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. veterinarijos gydytojas inspektorius Stanislovas Burneika.
Prasidėjus kiaulių marui, kuriuo serga jos ir šernai, buvo sugriežtinti reikalavimai, kurių reikia laikytis auginant kiaules. Tvartus, kur jos laikomos, turi juosti tvoros, kad nebūtų jokio kontakto su šernais. Privaloma turėti tik darbui tvarte skirtus drabužius ir avalynę, parėjus iš miško su tais pačiais batais jokiu būdu neiti į tvartą. Ūkininkams primenama ir apie dezinfekcinius kilimėlius, būtinybę kiaules šerti tik termiškai apdorotu pašaru.
Virusą į tvartą gali atnešti ir kenkėjai – graužikai, vabzdžiai, todėl būtina juos reguliariai naikinti.
Neretai žmones pasiekia ne visai tiksli informacija apie patį užkratą ar nustatytą tvarką, kuri galioja, kol rajonas apniktas kiaulių maro. Pavyzdžiui, kad apskritai negalima turėti kiaulių, privaloma jas visas išpjauti.
S. Burneikos teigimu, jei ligos židinio toje teritorijoje nebuvo, turėti galima, tik draudžiama laikyti lauke ir šerti maisto atliekomis, nenuplikytais grūdais, šviežia (neplikyta) žole. Taip pat draudžiama į tvartą įsinešti gyvūninio maisto.
Pasak pašnekovo, viena svarbiausių jų tarnybai yra tiksli informacija apie rajono gyventojų turimas kiaules, kuri reikalinga, jei gyvūnas susirgtų. „Todėl pačių žmonių labui būtina jų įsigijus užregistruoti kiaulių laikymo vietas ir kas ketvirtį deklaruoti laikomų kiaulių skaičių, – pataria jis. – Kreiptis galima į mūsų tarnybą, veterinarijos gydytoją ar savo seniūniją.“
Rajone šiuo metu kiaulių laikymo vietas (bandas) yra įregistravę 73 asmenys. Iš jų 55 – tikrieji laikytojai, t. y. tie, kurie turi kiaulių, o likusieji dabar nelaiko. Šiuo metu deklaruotos iš viso 599 kiaulės. Tai – tris kartus mažiau nei pernai metų pirmą ketvirtį.
Daugiausia žmonės jas laiko asmeninėms – savo šeimos – reikmėms: turi po 3–4 kiaules maistui. Likę tik keli, kurie turi gerokai daugiau. Daug kas atsisakė kiaulių, kad išvengtų maro rizikos, kuri reali, sako gydytojas, kol bus gyvas nors vienas sergantis šernas ar kiaulė. Daugiausia – tie, kuriems biosaugos reikalavimai tiesiog pasirodė per sunkiai įgyvendinami. Jiems išmokėtos kompensacijos.
Ūkininkams nesilaikant reikalavimų gresia įspėjimas arba bauda nuo 29 iki 579 Eur, kiaulininkystės komplekso atsakingam asmeniui – iki 2 317 Eur. Ligos atveju nepriklauso kompensacija už nugaišusias ar sunaikintas kiaules, žmogus turi pats mokėti už utilizavimą, dezinfekciją. Neskiriama tokiu atveju ir valstybės ar ES finansinė parama.
Anot pašnekovo, pernai mūsų rajono ūkininkų nubausti neteko – buvo tik įspėti 4 asmenys, o 2016-aisiais teko: biosaugos reikalavimų nesilaikė 18 asmenų.
Afrikinio kiaulių maro virusas plinta per užkrėstą šernieną ar kiaulieną, maisto atliekas, šernų, kiaulių gaišenas, kraują, skysčius. Jis gali būti pernešamas ant avalynės, drabužių, įrankių, ratų paviršių.
Tiesa, pasigirsta žmonių abejonių, esą ši liga žmogui nepavojinga, tad kodėl negalima valgyti užkrėstos kiaulienos. „Virusas tiesiog platinamas po aplinką net ir vartojant mėsos gaminius, kurie neretai juk vežami, siunčiami vaikams, giminėms. Kiaulių maro virusas atsparus aplinkos veiksniams – karščiui, šalčiui. Natūraliai rūkytoje mėsoje jis gali išsilaikyti iki 300 dienų, „nebijo“ net šaldytos mėsos“, – aiškino S. Burneika.
