Spausdinti šį puslapį

Arbata ir cinamonu kvepianti Šri Lanka

Visaip vadina žmonės Šri Lanką – Indijos vandenyno perlu ar nuo Indijos veido nuriedėjusia ašara. Pastaruoju metu vis daugiau turistų iš viso pasaulio atranda šią saloje įsikūrusią valstybę, anksčiau vadintą Ceilonu. Pusantro Šri Lankoje praleisto mėnesio „suėjo“ aplankyti žymiausias turistų pamėgtas vietas...

 Autorės nuotr. Negombo turguje verda prekyba.


...Pasibastyti keliaujant iš miesto į miestą traukiniais bei autobusais, pėsčiomis pašmirinėti po džiunglėse sutūpusius kaimelius, susipažinti su žmonėmis, jų kasdienybe ir ją praskaidrinančiomis šventėmis. Ir, aišku, atsipūsti pietinėje šalies pakrantėje, kurioje dar nemažai turizmo industrijos nesudarkytų vietų, laukinių paplūdimių.

Negombo žuvų turgus

Lėktuvui nusileidus Kolombo oro uoste, neverta skubėti į šalies gilumą ir iš savo maršruto išbraukti netoliese esantį Negombo miestą. Tankiame gatvelių bei buvusių kolonizatorių danų iškastų kanalų labirinte galima atrasti jaukių ir spalvingų budistų šventyklų, bažnyčių, įsilieti į kasdienines pamaldas bei pakilias šventes. Ankstyvą rytą bundančiame mieste iš musulmonų mečečių pasklinda hipnotizuojanti muedzino giesmė – kvietimas maldai.

Bet jei nesi musulmonas ir gali ramia sąžine aplenkti mečetę, pats laikas aplankyti Negombo garsenybę – žuvų turgų. Abejingai po jį pasivaikščioti ir pasižvalgyti tikrai neišeis. Net jei neketini pirkti šviežios, ką tik iš jūros parplukdytos žuvies – nuo visai neįspūdingų mažų žuveliokų iki vos ne žmogaus dydžio tunų, kuriuos čia pat ant kaladžių kapoja rankoves pasiraitoję prekeiviai. Arba į paukščius panašių žuvelių, kurių išskleisti pelekai labai jau panašūs į sparnus.

Nepamirštama čia dar ir garsiai pašūkauti – tai visagalė reklama, prekybos sėkmės garantas. Žuvį ir jūros gėrybes parduoti skubama – nuo dangumi kylančios saulės į žemę tįsta vis karštesni spinduliai.

Pardavėjų balsus visaip stengiasi perrėkti įkyrios varnos, dėl skanesnio kąsnio susipjovę šunys. Kelių hektarų plotą užimantis žuvų turgus – tikra jų karalystė.

Pinnawaloje – dramblių „pirtis“

Apie 13 kilometrų nuo Kegallės miesto yra Pinnawalos dramblių prieglauda. Joje apgyvendinami sergantys, sužeisti laukiniai drambliai, kuriems reikalinga žmonių globa. Kita prieglaudos paskirtis – šių gyvūnų veisimas. Todėl čia galima pamatyti ne tik senių, bet ir kelerių metų ar net mėnesių drambliukų.

Prieglaudos durys atvertos ir turistams – stebėti galima dramblių maitinimą, maudynes čia pat tekančioje upėje. Ištroškusieji naujų potyrių gali ne tik užsikabaroti ant milžino ir pajodinėti po apylinkę, bet ir įsibridę į vandenį iš kokoso kevalo padarytu gremžtuku ištrinkti upėje gulintį dramblį. Tiesa, aštriais kabliais juos „auklėjantys“ prižiūrėtojai kelia dviprasmiškas emocijas. Tačiau jie žino, ką daro – toks artimas kontaktas su šiais galingais laukiniais gyvūnais visuomet kelia pavojų.

Bus daugiau.

Ligita JUODVALKIENĖ

Drambliai Budistų vienuoliai


 

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)