Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr.

Tuo tar­pu prie kai ku­rių dau­gia­bu­čių lig šiol sėk­las no­ki­na žo­ly­nai.

Eko­no­mi­nio sun­kme­čio lai­ko­tar­piu Uk­mer­gės dau­gia­bu­čių na­mų te­ri­to­ri­jų šie­na­vi­mui sa­vi­val­dy­bė lė­šų ne­sky­rė – kvie­tė gy­ven­to­jus pa­tiems rū­pin­tis ir už pa­slau­gą su­si­mo­kė­ti. Ta­čiau pas­ta­rai­siais me­tais ne tik mies­to vie­šą­sias erd­ves, bet ir dau­gia­bu­čių te­ri­to­ri­jas api­pjau­na mies­to se­niū­ni­jos dar­bi­nin­kai.

Mies­to se­niū­nė Zi­ta Pe­čiu­lie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad to­kia prak­ti­ka ydin­ga, esą prie dar­bų pri­va­lė­tų pri­si­dė­ti ir pa­tys gy­ven­to­jai. Juk jie – tei­sė­ti bu­tų šei­mi­nin­kai. „Tu­rė­tų bū­ti žmo­nių ge­ra­no­riš­ku­mas“, – ape­lia­vo ji į uk­mer­giš­kių są­ži­nę.

Se­niū­nė pa­ste­bi – kar­tais gy­ven­to­jai pa­ro­do gra­žią ini­cia­ty­vą, bet jos įgy­ven­di­ni­mą nu­stu­mia se­niū­ni­jai. An­tai prie Da­riaus ir Gi­rė­no gat­vės vie­no pen­kia­aukš­čio žmo­nės pri­so­di­no pu­šai­čių. Ta­čiau tai ir vis­kas. O juk me­de­liais ap­žel­din­tą plo­tą rei­kia šie­naut. Da­bar tai – di­de­lis rū­pes­tis, ku­ris kaž­ko­dėl nu­mes­tas se­niū­ni­jai.

Ar­ba vėl – pa­lei ve­ją su­sta­ty­ti au­to­mo­bi­liai. Kas at­sa­kys, jei iš po ve­jap­jo­vės pei­lio iš­skrie­jęs ak­me­nu­kas ap­ga­dins au­to­mo­bi­lį?

Se­niū­nė ra­gi­na ne­au­gin­ti žo­ly­nų, ne­lauk­ti se­niū­ni­jos lab­da­ros, o šie­nau­tis pa­tiems. Juo­lab, kad kai ku­rie taip ir el­gia­si.

UAB Uk­mer­gės bu­tų ūkio di­rek­to­rius Jo­nas Rin­ke­vi­čius sa­kė, kad pri­vers­ti gy­ven­to­jus rū­pin­tis sa­vo ap­lin­ka nė­ra ga­lių, nes že­mė, ku­rio­je sto­vi dau­gia­bu­čiai, – ne pri­va­ti.

Iš kau­pia­mų­jų lė­šų už šią pa­slau­gą su­mo­kė­ti lė­šas ga­li­ma tik tuo­met, jei gy­ven­to­jai su­tin­ka ir to pa­gei­dau­ja. Per prie­var­tą iš­si­rei­ka­lau­ti at­ly­gio tei­siš­kai kol kas ne­įma­no­ma.

Di­rek­to­rius pa­sa­ko­jo, kad pa­gei­dau­jan­čių ap­šie­nau­ti jų te­ri­to­ri­ją tik­rai esa­ma. To­kių pra­šy­mų Bu­tų ūkis su­lau­kia. Ki­ti gy­ven­to­jai pa­tys sam­do žmo­gų ar vie­nas iš kai­my­nų ap­šie­nau­ja ve­ją.

Be­je, žo­ly­nų šie­na­vi­mas rei­ka­lin­gas ne tik dėl gro­žio. Aukš­ta žo­lė – pui­ki bu­vei­nė er­kėms. Šie Lai­mo li­gą ir er­ki­nį en­ce­fa­li­tą pla­ti­nan­tys pa­ra­zi­tai vei­sia­si ne tik pa­miš­kė­se ar lau­ky­mė­se. Sėk­min­gai veis­tis er­kės ga­li ir mik­ro­ra­jo­nų kie­muo­se, ne­nu­šie­nau­to­je žo­lė­je.

Spe­cia­lis­tai ti­ki­na, kad nie­kas taip ge­rai ne­ap­sau­go nuo er­kių bei jų pla­ti­na­mų li­gų, kaip daž­nas žo­lės pjo­vi­mas.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ