Svei­ki­ni­mai – ne­įga­lių­jų są­jun­gos var­du­vi­nin­kams.

„Pa­grin­di­nis dė­me­sys bu­vo var­du­vi­nin­kams, ku­rių – sep­ty­ni. Vi­si sep­ty­ni sta­lai, ant ku­rių – šven­ti­niai py­ra­gai, džiau­gė­si tu­rė­da­mi Jo­ną ar Ja­nę“, – pa­sa­ko­jo ji.

  Kon­cer­ta­vo „Dai­nos“ an­sam­blis, va­do­vau­ja­mas Ka­zi­mie­ro Pies­ti­nio. Var­du­vi­nin­kams už­dė­ti gė­lių su ąžuo­lo ar pa­par­čio la­pais vai­ni­kai, jie svei­kin­ti dai­no­mis, klau­sy­ta­si li­te­ra­tų. L. Alek­sie­nė įtei­kė do­va­nė­lių. Pra­džiu­gi­no su­si­kū­ru­sios fol­klo­ro gru­pės „Le­li­ja“ dai­ni­nin­kės Zi­ta Mor­kū­nie­nė ir Al­do­na Ja­čio­nie­nė, ku­rioms va­do­vau­ja Aliu­tė Ki­li­jo­nie­nė.

***

Jo­ni­nės švęs­tos ir Sie­si­kų mies­te­lio ben­druo­me­nės vai­kų die­nos cen­tre. „No­rė­jo­me su­pa­žin­din­ti auk­lė­ti­nius su se­nai­siais pa­pro­čiais, tra­di­ci­jo­mis. Mo­kė­mės rink­ti Ku­po­lę – puokš­tę iš dvy­li­kos skir­tin­gų žo­ly­nų. Sky­nė­mės vais­ta­žo­lių ar­ba­toms, nes jos tu­ri ypa­tin­gų ma­giš­kų ga­lių, jei su­skin­tos il­giau­sią me­tų die­ną...“ – sa­ko cen­tro auk­lė­to­ja Vai­da Pu­pe­lie­nė.

Vai­kai py­nė vai­ni­kus, vi­si tu­rė­jo pa­si­rin­kę ir ąžuo­lo ūg­lių – kad bū­tų stip­rūs, tvir­ti; kmy­nų – kad pil­vu­kai ne­strei­kuo­tų; ru­gia­gė­lių – kad akys švies­tų; ra­mu­nių – kad my­li­mi bū­tų ir ki­tus mo­kė­tų pri­im­ti su mei­le šir­dy­se.

„Pa­si­klau­sėm Ve­ro­ni­kos Po­vi­lio­nie­nės, „Kūlg­rin­dos“, „Ata­ly­ja“ įra­šų. Tarp tri­jų ąžuo­lų šo­kom ra­te­lius, dai­na­vom, ri­de­no­mės nuo kal­niu­ko... Tur­būt pa­ju­tę že­mės ir aug­me­ni­jos jė­gą, nie­kas ne­no­rė­jo ei­ti na­mo, trau­kė dar pa­bū­ti ąžuo­lų užuo­vė­jo­je“, – pa­sa­ko­jo auk­lė­to­ja.

***

Šven­tę taip pat su­ruo­šė Vi­diš­kių ben­druo­me­nės na­riai. Dar prieš tai pir­mi­nin­kas V. Jan­kaus­kas su šauk­liais va­ži­nė­jo mies­te­lio gat­vė­mis ir pa­svei­ki­no vi­sus Jo­nus ir Ja­ni­nas, ku­rių – net 18, įteik­da­mas jiems vai­ni­kus ir at­mi­ni­mo do­va­nė­les.

Su­si­rin­ku­siuo­sius šven­tės ren­gė­jai pa­svei­ki­no su duo­na ir drus­ka, o la­biau­siai juos nu­ste­bi­no se­nų­jų kul­tū­ros na­mų sa­lės in­ter­je­ras – kai­mo so­dy­ba su gė­lė­mis, tvo­ro­mis, šie­no ku­pe­tė­lė­mis. Vi­diš­kie­čius links­mi­no Vi­diš­kių kul­tū­ros na­mų ka­pe­la „Vo­lun­gė“, Šven­tu­pės ro­man­si­nių dai­nų an­sam­blis „Šven­te­re­čius“, Ja­siu­liš­kių so­cia­li­nės glo­bos na­mų gy­ven­to­jas D. So­lo­dian­kin.

Pa­sak apie tai pa­pa­sa­ko­ju­sios Eg­lės Vait­kū­nie­nės, neap­si­ei­ta be žai­di­mų, ska­nios žu­vie­nės, pa­par­čio žie­do ieš­ko­ji­mo, į lau­žą mes­tos gin­ta­ro dul­kių ki­birkš­tė­lės ir min­ty­se sa­ky­ti no­rai... Da­ly­viai dė­ko­ja Vi­diš­kių se­niū­nui V. Šta­rui už nuo­la­ti­nę pa­gal­bą ben­druo­me­nei, ūki­nin­kui V. Gry­bi­nui, ben­druo­me­nės ak­ty­vui už idė­jas ir jų įgy­ven­di­ni­mą.