Statistika negailestinga – mūsų rajone itin didelis nusikalstamumas artimoje aplinkoje. Ir jis, deja, auga. Dažniausiai smurtauja vyrai prieš žmonas, drauges, vaikus. Moterų smurtavimo atvejai – pavieniai, tačiau ir jos smurtaujančios prieš sutuoktinius, partnerius, tėvus.
Aukoms tokiose situacijose gelbsti policija, vaiko teisių specialistai, socialiniai darbuotojai. Tuo metu smurtautojais teismo pripažinti asmenys baudžiami ir pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Jis Lietuvoje įsigaliojo 2012 m. Įstatymas prasikaltėlius įpareigoja lankyti paskaitas, skirtas keisti smurtinį elgesį.
Tokias jau pustrečių metų organizuoja savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. „Atsiradus įstatymui paaiškėjo, kad vykdyti šiuos įpareigojimus nėra sąlygų. Klausimą, kaip tą daryti, pradėjo aktyviai kelti probacijos tarnyba, ir mes pasiūlėm savo pagalbą“, – pasakojo biuro specialistė Svetlana Markevičienė.
Vilniaus apygardos probacijos tarnyba – Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga. Tarp jos veiklų – laisvės apribojimo bausmių, auklėjamojo poveikio priemonių vykdymas. Su šia įstaiga 2013 m. visuomenės sveikatos biuras pasirašė bendradarbiavimo sutartį. „Prisidėjom apmokėdami psichologei už 4 valandų užsiėmimus, į kuriuos turi vykti nusikaltėliai“, – sakė ji.
Tačiau jie, anot specialistės, neefektyvūs: „Suteikiama tik bendra informacija, bet nemokoma keisti elgesio. Skiriami pinigai, psichologė dirba, o naudos – nulis, nes smurtas kartojasi, į paskaitas grįžta tie patys žmonės.“
Jas nuspręsta nutraukti, tad Vilniaus apygardos probacijos tarnyba ėmė ieškoti kitų galimybių. Sveikatos biurui pasiūlyta Stepono Batoro fondo Lenkijoje finansuojama programa, kurią išmėgino ir kolegos iš Vilniaus. Susipažinti su čia 20 metų gyvuojančia programa į Lenkiją neseniai buvo išvykusios S. Markevičienė ir psichologė Jurgita Vasiliauskienė.
Padeda susivokti
Programa pristatyta ir jos taikymo Ukmergėje galimybės aptartos penktadienį sveikatos biure surengtame susitikime. Jame dalyvavo rajono meras Rolandas Janickas, jo pavaduotoja Klavdija Stepanova, specialistai, kurie prisidėtų įgyvendinant programą, – probacijos tarnybos, policijos, prokuratūros atstovai, psichologai, socialiniai darbuotojai, medikai. Diskutuojant mėginta aiškintis, koks turėtų būti programos įgyvendinimo modelis, kaip priversti asmenis ja pasinaudoti taip, kad ji padėtų jiems patiems bei nukentėjusiesiems.
Savo pastebėjimais pasidalijo Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyr. specialistas Jevgenijus Rylskovas. Pats dalyvaudamas mokymuose, jis išsamiai susipažino su programa. Teigia, kad ji keičia asmenines žmogaus nuostatas, padeda suvokti savo netinkamą elgesį. „Tai – ne vien teorija. Skiriamos praktinės užduotys, padedančios pažinti emocijas, kūno signalus, kad būtų galima konfliktą suvaldyti ir išvengti smurto. Analizuojama situacija, dirbama su žmogumi. Dirbama ir su auka, tos šeimos vaikais“, – pasakojo svečias.
Kalti svaigalai
Susitikimo dalyviai kalbėjo apie tai, jog smurtas šeimose dažnai lydimas alkoholio. Apie 98 proc. atvejų smurtautojai prasižengė būdami apsvaigę. Smurtas – ir psichologinė problema. Artimoje aplinkoje taip pat dažnas emocinis smurtas. Nusikalsti linkę ir išsilavinę, pasiturintys, užimantys pareigas asmenys. Problemos šeimoje nutylimos, nes aukos bijo, slepia gėdydamosi kaimynų, bendradarbių.
Skirs lėšų
Šiemet 84 nuteistuosius teismas įpareigojo dalyvauti Ukmergės visuomenės sveikatos biuro šiuo metu organizuojamose paskaitose. Dalis jų paskaitas išklausė, kiti laukia savo eilės.
Naujoji programa, kurią koordinuotų biuras, būtų pradėta įgyvendinti po Naujųjų metų. Užsiėmimus asmuo lankytų pusę metų, jam tai nekainuotų. Ketinama rinkti grupes, viena grupė per savaitę rinktųsi 2 valandoms. Su jomis dirbs psichologai, pedagogai. „Tikslas – motyvuoti asmenį keisti elgesį, padėti šeimai, porai. Dalyvavimas programoje būtų kaip alternatyva teismo bausmei“, – sako S. Markevičienė.
Viliamasi savivaldybės finansinės paramos. Mokytojų atlygiui, programos veikloms reikėtų, anot jos, apie 12 000 eurų. Susitikimo metu meras R. Janickas pažymėjo, jog savivaldybė pasiruošusi skirti tam lėšų.
Akcentuota bendradarbiavimo su socialiniais darbuotojais, dirbančiais su rizikos šeimomis, svarba įgyvendinant programą. Svarstyta, kaip galėtų įsitraukti kitos organizacijos, įstaigos, tiesiogiai susiduriančios su šiomis problemomis.
Taip pat būtų ieškoma būdų programoje dalyvaujančius smurtautojus efektyviai gydyti nuo priklausomybės svaigalams. Štai Lenkijoje nepraėjusieji gydymo nuo alkoholio kurso į šią programą nė nepriimami.
