Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims programą vykdo Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Šią savaitę ji buvo pristatyta visuomenei.
Tarp pagrindinių programos tikslų – užkirsti kelią smurtavimui. Tai įgyvendinama bendraujant su smurtautojais, atpažįstant smurto formas, jo užuomazgas.
Sudarytos dvi grupės – apie 20 asmenų. Tai asmenys, kuriuos teismas už padarytus nusikaltimus įpareigojo lankyti specialias paskaitas, išklausyti psichologinį kursą.
Vykstančius kursus šiuo metu lanko vien vyrai. Užsiėmimai vyksta kartą per savaitę ir tęsis pusę metų.
Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Vaida Puodžiūnienė pasakojo, kad Ukmergėje vykdoma programa sudaryta JAV. Jau porą dešimtmečių ji naudojama Lenkijoje. Biuro atstovai vyko pas kaimynus sužinoti apie ją išsamiau.
Puodžiūnienė pabrėžė, kad smurto prevencija – tai bendras jų įstaigos, policijos, prokuratūros, savivaldybės, seniūnijų, nevyriausybinių organizacijų darbas.
Rizikuoja net laisve
Apie bendrus tikslus kalbėjo ir Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus viršininkė Eva Deveikytė.
Ji aiškino, kad probacijos tarnybos tikslas – kontroliuoti, kad bausti asmenys laikytųsi tikrų apribojimų ir draudimų. Viena iš teismo skirtų bausmių smurtautojams – psichologinių tarnybų pagalba, vadinamųjų kursų išklausymas.
Smurtavimas artimoje aplinkoje sudaro net trečdalį visų probacijos tarnybos bylų. Smurtaujama prieš vaikus, tėvus, artimuosius. Tačiau dažniausiai taip savo santykius aiškinasi sutuoktiniai ar sugyventiniai.
Psichologinių užsiėmimų nelankančių smurtautojų lauktų nemalonumai – gresia net laisvės apribojimas.
Svarbus ir vaiko teises saugančių specialistų vaidmuo – iš 116 pernai smurtavusių prieš artimuosius asmenų turi vaikų, kartu su jais ir toliau gyvena.
Sulaukiama priešiškumo
Programos koordinatorius Georgijus Smoliakas pastebi, kad sunkiausia – išugdyti į kursus siųstų asmenų motyvaciją. Susiduriama su priešišku požiūriu į programoje numatytas savianalizės metodus, sprendimų tarpusavio santykiuose su šeimos nariais ieškojimą.
Tačiau palaipsniui šis priešiškumas išnyksta – kai kurie vyrai net panoro į užsiėmimus pakviesti antrąsias puses.
Nupiešė portretą
Psichologės Agnė Grušauskaitė bei Jurgita Vasiliauskienė apibūdino tipinio smurtautojo artimoje aplinkoje portretą. Paprastai jie laiko save nekaltais arba tikina smurtą naudoję tik „tą vienintelį kartą“.
Jų gebėjimai bendrauti – sutrikę, neretai turi įtakos patirtys iš vaikystės. Būdinga smurtautojams svaigalų vartojimas, o supratimas apie smurtą labai ribotas – mano, kad jis gali būti tik fizinis.
Be fizinio smurto psichologės vardino ir kitus prievartos požymius. Smurtas gali būti ir emocinis, psichologinis – užgauliojimas, nuolatinis kritikavimas, neišleidimas iš namų ar kambario, žeminimas viešose vietose, draudimas dirbti, pinigų kontroliavimas, tyčiojimasis iš vertybių, kurias asmuo vertina.
Seksualinei prievartai priskiriama ne tik išžaginimas, prievartiniai prisilietimai, bet ir seksualinių poreikių ignoravimas, anekdotai su seksualine potekste, net pavydas ir kaltinimas neištikimybe.
Programos vadovas Tadas Petrikas pasakojo apie programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą. Siekiama, kad lankantieji grupinius užsiėmimus įgytų naujų įgūdžių, padedančių be agresijos spręsti šeimos konfliktus.
Smurto prevencijos programą numatyta vykdyti penkerius metus. Šiemet Ukmergės rajono savivaldybės biudžete jai numatyta 15 tūkst. eurų. Lėšos programai bus skiriamos kiekvienais metais.
