Kelionę pradėjome nuo Berzgainių piliakalnio, nors jame jau ir buvome. Tačiau jis toks gražus, kad ten traukia sugrįžti. Ten sutikome svečius iš Vilniaus, kurie lankė žymias Ukmergės vietas.
Toliau patraukėme prie Pilionių piliakalnio. Jis dar vadinamas Mateikiškių, Majako. Yra ir ne viena legenda, kad jį supylė milžinas, kad baudžiauninkai supylė kapą dideliam ponui, kad ten vyko didelės kautynės, kad Napoleono turtus ten galima rast... O dabar ten užlipus galima rasti Witoldo Kwietkowskio (Kwiatkowskiego) antkapinę plokštę su užrašu, nes ten kažkada buvo įrengtos kapinės. Piliakalnis ir jo teritorija labai gražiai sutvarkyta.
Visai kitoks vaizdas pasitiko ieškant Paželvių piliakalnio. Net sutikti vietiniai vaikai negalėjo pasakyt, kur jis galėtų būti, nors iš tiktųjų – vos už keliasdešimt metrų...
Apaugęs krūmynais, nešienauta žolė, tik visus piliakalnius žymintis betoninis stulpas išdavė jo buvimo vietą. Piliakalnis toks pamirštas, kad ant betoninio stulpo dar likęs Lietuvos TSR žymintis užrašas...
Legenda pasakoja, kad ant jo viršaus mišių metu pasirodydavo juoda karieta, traukiama juodų žirgų, kurie pašėlusiu greičiu lėkdavo link Želvelės upelio.
Šešuolių girioje aplankėme girininko sodybą ir Kertušo ežerą. Nedidelis ežeras išskirtinis tuo, kad yra visiškai ovalus. Netoli jo, girininko padedami, radome Parijos, kitaip vadinamą Pavydžių, piliakalnį. Vietiniai jį dar vadina Vilkukalniu. Didžiulis kalnas vidury miško, apaugęs medžiais, pakerėjo grožiu. Netoli jo – I tūkstantmečio antros pusės pilkapynas.
Bartkūnų piliakalnis (Koplyčkalnis) visai netoli automagistralės, lengvai randamas. Pasak legendos, jo vardas kildinamas nuo pono Bartkaus, kuris ant to kalno pastatė koplyčią, pavardės. 1999 metais čia pastatytas medinis kryžius.
Labiau nei piliakalnis nustebino šalia jo esantis Barzdos kalnas. Jo ilgis siekia net 635 metrus! Ant kalno auga beveik šimtmetį menantys labai gražūs ąžuolai, beržai, eglės.
1979 metais čia organizuota didelė talka siekiant, kad Barzdos kalno apylinkės taptų turistų traukos objektu. Tikriausiai nuo tos talkos laikų įrengtas puikus privažiavimas, pakelėje išrikiuoti akmenys ir sena aprūdijus rodyklė žyminti kalno vietą. Ukmergiškiai, ten verta nuvažiuoti!
Važiuodami link Sukinių piliakalnio aplankėme Širvintų rajone esantį Raganos kalną, dar užsukom į ,,Skautų slėnį“. Vaikai liko sužavėti ten įsikūrusiu ,,Vėjo vaikų“ darželiu.
Pasiekus vieną didžiausių Uk-mergės rajone Sukinių piliakalnį teko sukaupti visas jėgas į jį užkopiant. Pasigrožėję piliakalnį supančia gamta, dar aplankėme Moko akmenį, ant Šventosios skardžio įrengtą pavėsinę, kur atsiveria nuostabūs upės vaizdai.
Per dieną nuvažiuota 120 kilometrų, ko gero, dar pusė tiek pralakstyta į kalnus ir pakalnes, po miškus, laukus. Norisi visiems pasakyti: pažiūrėkite į mus supantį pasaulį iš viršaus vaikų akimis, tuomet viskas atrodys daug gražiau, daug linksmiau ir viskas klosis daug geriau nei gulint ant sofos.
Virginija SAVICKIENĖ
