Deltuvos girininkijos girininkas Laimis Striukys sako, kad prasidėjusį grybų dygimą visada išduoda miško keliukuose paliekami grybautojų automobiliai.

Ukmergiškių pamėgti Deltuvos girininkijoje esantys Viliukų, Saveikių-Varžų miškai pačių grybautojų dabar juokais vadinami autostradomis.

Kaip visi tie žmonės staiga sužino, kad jau laikas grybų paieškai? Girininkas mano, kad pirmaisiais informatoriais tampa Ukmergės turguje baravykais prekiaujantys žmonės.

Jau seniai visi žino – pasirodė turguje – skubėk į mišką. Tiesa, šiais laikais tokia informacija plačiai dalijamasi ir socialiniuose tinkluose. Feisbukas dabar net sprogsta nuo įspūdingų baravykautojų laimikių nuotraukų.

Girininkas pastebi, kad į miškus plūstantys grybautojai yra labai skirtingi. Vieni renka tik vadinamus karališkus grybus – baravykus. Dar pasilenkia prie raudonviršio ar šilbaravykio. Kiti ne tokie išrankūs – į  pintines krauna ir ūmėdes, lepšiukus, pūkuotes.

Girininkas pataria šiuo metu baravykų stengtis ieškoti pamiškėse, palei biržes, kur daugiau saulės šviesos. Baravykai labiausiai mėgsta eglynus.

Vis dėlto net ir teoriškai žinant, kaip ir kur ieškoti, baravykauti sekasi anaiptol ne kiekvienam. Pats girininkas savęs labai geru grybautoju nevadina. Mato, kad ir kai kuriems kitiems sekasi vidutiniškai, o kai kas ir visai tuščiais krepšiais po miškus vaikšto.

L. Striukys sako kažkur skaitęs, kad mokslo įrodyta, kodėl vieni žmonės grybus mato geriau už kitus. Tai neva priklauso nuo kiekvieno iš mūsų matymo kampo ir net žmogaus ūgio. O kai kas sako, kad tai tiesiog Dievo dovana.

Pašnekovas pastebi, kad ir grybavimo tikslas neretai būna skirtingas. Vieniems grybai – tiesiog maistas, kitiems jų paieškos procesas – pomėgis, malonumas ar net azartas.

Sako pažįstantis žmonių, kurie patys grybų visai nevalgo – jų tiesiog nemėgsta. Nepaisant to, yra aistringi grybautojai.

Taip pat yra tokių, kurie patys bijo miško, baiminasi pasiklysti, tačiau vertina grybus. Tokie negaili pinigų ir miško gėrybių tiesiog nusiperka.

L. Striukys mato, kad pastarosiomis dienomis grybautojus kiek išbaido nebent lietus.

Susidomėjimas toks didelis, kad į miškus žmonės plūsta ne tik ryte, bet ir vakare po darbo valandų, kai jau pats laikas būtų sukti namo.

Skubėti, žinoma yra dėl ko – niekada nežinai, kada dygimas baigsis. Pašnekovas tiki – jis tikrai priklauso nuo mėnulio fazių. Kartais trunka vos kelias savaites, kartais – ilgiau. Vis dėlto, girininkas tikisi, kad šiemet rudeninis dygimas užsitęs.